Meritokratija yra tokia valdymo ar administravimo forma, kurioje lyderiai ir kiti yra parenkami ir užima aukštesnę poziciją pagal jų nuopelnus ar sugebėjimus. Pasaulyje yra palyginti nedaug vyriausybių, kurios remiasi šia ideologija. Šiuolaikinį meritokratijos pavyzdį galima rasti Singapūre.
Spektaklis yra apdovanotas
Kaip vyriausybės forma, meritokratija ieško žmonių, kurie turi geriausius gebėjimus ir kvalifikaciją, įskaitant išsilavinimą, ir apdovanoja tuos, kurie gerai dirba. Atpažinti žmones, turinčius tam tikrų gebėjimų, galima atlikti testavimą naudojant mokomąją medžiagą, nagrinėjant patirties lygius ir kitų tipų vertinimus arba derinant šiuos vertinimus. Kai kurie kritikai teigia, kad ši valdymo forma yra labai diskriminacinė, nes ji gali automatiškai diskredituoti kai kuriuos žmones, kurie turi gabių įgūdžių, bet nėra tokie protingi ar išsilavinę kaip kiti.
Privalumai ir trūkumai
Pavyzdžiui, Singapūre, atsižvelgiant į gabumus, kai kurie vaikai tam tikrame amžiuje gali būti kondicionuojami ir nukreipiami į didesnį praturtėjimą. Kai kuriais atvejais gali būti, kad šie vaikai negali laisvai pasirinkti savo karjeros kelių arba jiems nebus prieinamos visos galimos galimybės. Tokiais atvejais meritokratija gali apriboti visapusį individų vystymąsi.
Kompromisas tokiose situacijose yra tas, kad žmonės, kurie bus įtraukti į šią programą, greičiausiai gyvens privilegijuotą gyvenimą, niekada nieko nenorėdami. Meritokratijos žmonės paprastai pereina žemesnius valdžios lygius ir įgyja patirties. Tam tikrais atžvilgiais tai gali labai nesiskirti nuo žemesnio lygio vyriausybės darbuotojų, dirbančių kitose aplinkose, įgyjančių patirties ir keliančių aukštyn gretas, o laikui bėgant jiems palaipsniui suteikiama daugiau atsakomybės.
Neribotos tobulėjimo galimybės
Skirtingai nei kitose valdymo formose, meritokratijoje dažnai nėra ribų, kiek žmogus gali pasiekti. Kitų tipų valdžioje pareigūnas, pasiekęs tam tikrą lygį, gali pakilti tik gavęs paskyrimą. Šis paskyrimas gali būti iš dalies pagrįstas nuopelnais, tačiau paprastai yra politinių sumetimų, kurie taip pat vaidina svarbų vaidmenį siekiant pažangos. Meritokratijoje gali būti, kad žmogus gali pakilti į aukščiausią lygį – net tapti tautos lyderiu – nesijaudindamas dėl politinių sumetimų.
Reklamuoja kietąjį žodį
Anot tų, kurie palaiko tokią valdymo formą, meritokratija turi daugiau galimybių įskiepyti žmonėms vertingą darbo etiką, nei tai daro kitos valdymo formos. Manoma, kad jei piliečiai žino, kad pažanga grindžiama nuopelnais, jie labiau linkę daryti tai, kas pagerins jų galimybes. Todėl jie dirbs ir mokysis, kad įrodytų, jog gali daryti geresnius dalykus.