Gyvsidabrio barometras yra prietaisas, kuris naudoja įvairias fizikines gyvsidabrio, esančio vamzdyje, savybes, kad išmatuotų barometrinį slėgį, taip pat žinomą kaip oro slėgis arba atmosferos slėgis. Slėgio pokyčiai naudojami prognozuojant artėjančius oro pokyčius, todėl barometrai yra naudingi orų prognozavimo įrankiai. Pavyzdžiui, kai barometrinis slėgis nukrenta, gali kilti audra, lietus ar vėjas. Kita vertus, padidėjęs barometrinis slėgis gali reikšti, kad netrukus gali pasirodyti sausi ir geri orai. Barometrinių rodmenų aiškinimas gali būti gana tikslus, tačiau tai netikslus mokslas – nėra garantijos, kad oras veiks taip, kaip tikėtasi.
Gyvsidabrio barometrą sudaro du pagrindiniai komponentai: gyvsidabriu užpildytas vamzdis, kurio vienas galas yra uždarytas, ir gyvsidabrio rezervuaras. Gyvsidabrio vamzdelis rezervuare apverčiamas taip, kad uždaras galas būtų nukreiptas į viršų, o atviras galas būtų iš dalies panardintas į rezervuarą. Dalis gyvsidabrio teka iš vamzdelio į rezervuarą, sukurdama vakuumą uždaro vamzdelio galo viršuje. Vamzdis paprastai yra maždaug 3 pėdų (0.9 metro) aukščio ir jame reguliariais intervalais yra žymos, paprastai coliais arba milimetrais, kurios naudojamos slėgio pokyčiams įvertinti.
Gyvsidabrio aukštis vamzdyje keičiasi kintant atmosferos slėgiui, nes gyvsidabris rezervuare yra jautrus šiems pokyčiams. Kai barometrinis slėgis didėja, gyvsidabrio rezervuaro paviršius veikiamas jėga, todėl lygis vamzdyje didėja. Ir atvirkščiai, nukritus slėgiui, veikiama mažesnė jėga ir mažėja gyvsidabrio lygis vamzdyje. Tada gyvsidabrio svoris vamzdyje yra subalansuotas su oro svoriu virš rezervuaro. Vamzdžio šone esantys ženklai naudojami siekiant kuo tiksliau išmatuoti slėgio lygius.
Gyvsidabrio barometras yra plačiai naudojamas įrankis moksle, ypač chemijoje. Slėgiui matuoti naudojama daug vienetų; metus gyvsidabrio milimetrai arba mm Hg buvo pasirinktas matavimo vienetas. Vienas milimetras gyvsidabrio stulpelio paprastai vadinamas vienu toru pagal Evangelista Torricelli, kuri išrado šį barometrą. Viena atmosfera yra lygi 29.9 colio (760 mm) gyvsidabrio stulpelio arba 760 mm H; atmosferos yra slėgio vienetai, naudojami tarptautiniame standarte, arba SI, matavimo sistemoje. Standartinis slėgis yra viena atmosfera arba 760 milimetrų gyvsidabrio ir yra bazinis slėgis, naudojamas daugelyje mokslinių skaičiavimų.