Mezangiumas yra audinio sluoksnis inksto viduje. Jis supa ir palaiko itin mažų kraujagyslių mazgą, vadinamą glomerulais. Inkstuose yra daug glomerulų ir jie filtruoja kraują, kai susidaro šlapimo procesas. Mezangis atlieka svarbų vaidmenį šiame filtravimo procese, taip pat padeda pašalinti nepageidaujamas daleles iš šios inkstų srities. Mezangiumo pokyčiai veikia inkstų anatomiją ir yra susiję su kai kurių inkstų ligų vystymusi.
Kiekvieną glomerulą sudaro mažos kraujagyslės, išklotos vadinamosiomis endotelio ląstelėmis. Kraujagyslių išorėje yra plonas apvalkalas arba membrana, o mezangiumo ląstelės yra tarp šios ir endotelio ląstelių. Glomerulo dalyse, kur dvi kraujagyslės yra labai arti viena kitos, jos gali turėti tą pačią membraną. Būtent šiuose taškuose dažnai randamos mezangialinės ląstelės.
Kai kraujas filtruojamas per glomerulus, jis išeina iš kraujagyslių per skylutes jų sienelėse, per membraną ir tada per tarpus glaudžiai susietame ląstelių sluoksnyje, vadinamame podocitais. Filtravimo greitis priklauso nuo turimo paviršiaus ploto, o mezangiumas gali tai pakeisti. Mezangialinės ląstelės gali susitraukti kaip raumenys. Dėl to kraujagyslės gali susilenkti ir suspausti, taip pat nukreipti kraujotaką nuo kai kurių glomerulų sričių, sumažinant filtravimui skirtą plotą. Ląstelių atsipalaidavimas turi priešingą poveikį, padidina paviršiaus plotą ir filtravimo greitį.
Kai kuriais atvejais mezangialinė ląstelė gali veikti kaip kai kurie baltieji kraujo kūneliai imuninėje sistemoje, kai sunaudoja svetimas daleles, prisirišusias prie antikūnų. Mezangiumo ląstelės taip pat gali išskirti medžiagas, kurios dalyvauja uždegime. Tai gali būti svarbi organizmo reakcijos dalis, kai pažeidžiama dalis inksto.
Kartais dėl inkstų ligos gali išsiplėsti mezangiumas, dalijantis ir didėjant jų skaičiui. Tai galima pastebėti kartu su diabetu arba liga, vadinama glomerulonefritu. Padidėjęs mezangiumas ir neįprastai didelis mezangialinių ląstelių skaičius gali sutrikdyti inkstų funkciją ir galiausiai sukelti inkstų nepakankamumą. Diabetinė inkstų liga gydoma derinant vaistus ir keičiant gyvenimo būdą, o glomerulonefrito gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Abiem atvejais kraujospūdžio mažinimas yra svarbi gydymo dalis, o dializė arba inkstų persodinimas gali būti svarstomas kaip paskutinė priemonė.