Metalo lydymas yra metalo kūrimo procesas kaitinant metalo rūdą. Rūda, nesvarbu, ar tai būtų geležis, varis ar alavas, sumaišoma su anglimi ir mišinys kaitinamas iki pavertimo skysta forma. Tada lydant metalą skystis sumaišomas su srautu, pavyzdžiui, kalkakmeniu. Srautas leidžia iš skysčio viršaus pašalinti visas metalo lydant susidariusias priemaišas kaip šlaką. Likęs skystas metalas perkaitinamas, kad būtų pašalintos deguonies molekulės, o likęs skystis pilamas į formas arba štampus ir leidžiama atvėsti.
Metalo lydymosi procesas prasideda kasant rūdą iš žemės. Metalo lydymui naudojamos kelios rūdos rūšys, o konkreti rūda atitinka lydyto metalo rūšį. Geležies rūdos atveju galutinis rezultatas bus geležis. Kai rūda išgaunama, ji dedama į konteinerį ir lydant geležį sumaišoma su kita chemine medžiaga, pavyzdžiui, anglimi. Daugeliu atvejų geležies gamyboje naudojamas koksas, šalutinis anglies produktas.
Sujungus rūdą ir koksą, kitas metalo lydymo etapas yra dviejų cheminių medžiagų kaitinimas, kol susidarys skystis. Kai pašildytos cheminės medžiagos paverčiamos skysčiais, įpilama kita cheminė medžiaga, srautas, kad būtų galima pašalinti skysčio nešvarumus. Ši cheminė medžiaga dažniausiai yra kalkakmenis. Į mišinį įpylus srauto arba kalkakmenio, skystyje esančios priemaišos kyla į viršų ir susidaro šlakas. Šlakas pašalinamas nugriebiant jį nuo skysčio viršaus ir išmetant. Iš skysčio pašalinus visus šlakus, mišinys sumažinamas perkaitinant medžiagas.
Metalo lydymo redukcijos etapą sudaro skystų cheminių medžiagų perkaitinimas, kad būtų pašalintos deguonies molekulės, kurios gali likti mišinyje. Šis sumažinimas pasiekiamas į krosnį įvedant anglies monoksido. Gautas skystis yra elementinis metalas geležies, alavo ar bet kokios kitos rūšies rūdos, kuri yra naudojama, pavidalu. Skystis pilamas į formas ir leidžiamas atvėsti bei sukietėti iki galutinio produkto – metalo. Šilumos kiekis, reikalingas redukcijos fazei, labai skiriasi priklausomai nuo lydomos rūdos tipo ir konkretaus netauriojo metalo lydymosi temperatūros.