Žmonės, naudojantys nešiojamus elektroninius įrenginius, dažnai nori saugoti savo duomenis taip, kad jie būtų nešiojami. Tai ypač pasakytina apie mobiliųjų telefonų, nešiojamųjų pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) įrenginių, vaizdo ir garso grotuvų bei įrašymo įrenginių naudotojus. Vienas iš pagrindinių šių nešiojamų atminties šaltinių formatų yra „microSD“ kortelė, kuri yra viena mažiausių „flash“ atminties kortelių rinkoje. Jį gamina „SanDisk“, kuri pavadino SD; kita vardo dalis kilusi iš mažyčio kortelės dydžio.
„SanDisk“ iš pradžių pagamino SD kortelę, kuri buvo šiek tiek didesnė nei „microSD“ kortelė. Tada atsirado „miniSD“ kortelė, kuri buvo šiek tiek mažesnė, ir „microSD“ kortelė, pati mažiausia. Pagal daugumą mažos kortelės techninių išmatavimų ji yra 15 x 11 x 1 mm (maždaug 0.59 x 0.43 x 0.04 colio), o tai yra maždaug nago dydžio.
„microSD“ kortelė yra maždaug ketvirtadalis standartinės SD kortelės dydžio, tačiau ją vis tiek galima naudoti su įrenginiais, kuriuose yra SD kortelių lizdai, naudojant specialų adapterį. Nešiojamuose garso ir vaizdo grotuvuose yra SD kortelių lizdai, o kai kurie naujausi modeliai netgi turi mažesnius lizdus. Kai naudojama mobiliajame telefone arba nešiojamajame GPS įrenginyje, kortelė paprastai yra įdėta į elektroninį įrenginį. Kai kuriuose mobiliuosiuose telefonuose arba GPS sekimo įrenginiuose yra išimamos kortelės, tačiau ši funkcija dažniausiai skirta kitokio pobūdžio įrenginiams, būtent tiems, kurie gali patenkinti išplečiamos ir sulankstomos atminties poreikius, pvz., vaizdo ir garso grotuvams.
Bendra SD kortelių idėja yra ta, kad jos gali turėti įvairaus kiekio atminties. Įprastas vienos iš šių kortelių atminties kiekis yra 1 gigabaitas (GB), nors galima įsigyti ir 128 megabaitų (MB), 256 MB, 512 MB ir 2 GB talpos microSD kortelių. Kuo daugiau duomenų talpina kortelėje, tuo ji brangesnė.
Tačiau šis pajėgumo padidėjimas nereiškia atitinkamo fizinio dydžio padidėjimo. Šioms atminties kortelėms taip pat taikoma technologija, leidžianti kompiuterių standžiųjų diskų diskams mažėti ir mažinti, kartu talpinant vis daugiau duomenų. Pavyzdžiui, 128 MB „microSD“ kortelė atrodo labai panaši į 2 GB kortelę, tačiau vartotojas pastebės skirtumą, kai skaitmeniniame garso grotuve pakeis vieną į kitą.