Kaip rodo pavadinimas, miestų ir regionų planuotojas yra apmokytas specialistas, aktyviai dalyvaujantis rengiant planus, skirtus žemės išteklių plėtrai, paskirstymui ir efektyviam naudojimui, įskaitant strategijų, skirtų padėti valdžios institucijoms tinkamai planuoti miestų gyvenvietes, kūrimą ir įgyvendinimą. Miesto ir regiono planuotojas padeda saugoti aplinką atlikdamas tyrimus ir siūlydamas tam tikros vietovės plėtrą. Jis arba ji taip pat padeda taikyti nurodytas formules, kad būtų galima numatyti bet kokius numatomus tam tikros srities poreikius gyventojų skaičiaus augimo ir turimų išteklių atžvilgiu. Atlikdamas šias funkcijas, miestų ir regionų planuotojas taip pat padeda gerinti geografinėje vietovėje esančią socialinę infrastruktūrą.
Viena iš pagrindinių miestų ir regionų planuotojo funkcijų yra nagrinėjamoje vietovėje turimų išteklių analizė, siekiant atlikti pagrįstus skaičiavimus, kaip geriausiai paskirstyti ir panaudoti tuos išteklius. Jie tai daro taikydami metodus, kurie apima esamo gyventojų skaičiaus ir numatomo gyventojų skaičiaus augimo laikui bėgant įvertinimą, atsižvelgiant į numatomą gyventojų poreikio spaudimą turimiems ištekliams. Taigi, jei prognozuojamas gyventojų skaičiaus augimas laikui bėgant nebus išlaikytas ištekliais, miestų ir regionų planuotojai gali pateikti pasiūlymų, kaip sumažinti pernelyg didelį spaudimą. Vienas iš pasiūlymų, kuriuos jie galėtų pateikti tokioje situacijoje, yra kitos teritorijos plėtra su panašiais patogumais, kurie padarys vietą patrauklią piliečiams, todėl jie persikels į šias vietas ir atlaikys kitų apkrautų vietovių spaudimą.
Kita miestų ir regionų planuotojo funkcija yra aplinkos apsauga, kuriant planus, skirtus tokiai veiklai. Pavyzdžiui, kai kurias bendruomenės sritis jie galėtų priskirti saugomoms zonoms, kurias vyriausybė saugo dėl įvairių veiksnių, įskaitant šių vietovių pažeidžiamumą. Tokios teritorijos pavyzdys yra koralinis rifas, kuris dėl nepalankios žmogaus veiklos keliamų pavojų gali būti paskelbtas saugoma teritorija. Jie taip pat galėtų paskirti pramonines zonas gamybos įmonėms, esančioms toliau nuo gyvenamųjų zonų, kur iš tokių vietų išmetami teršalai gali kelti pavojų žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai. Ši atsakomybė taip pat apimtų strateginį kitų galimų pavojų sveikatai, pvz., sąvartynų, vietą.