Kas yra mikroekonomika?

Mikroekonomika – tai ekonomikos studijų sritis, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip individo elgesys ir sprendimai veikia prekių ir paslaugų pasiūlą ir paklausą. Mikroekonomikos tikslais asmenų, namų ūkių ir įmonių veiksmai yra labai svarbūs, skirtingai nei makroekonomikos studijose, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas nacionalinėms ir tarptautinėms ekonomikos tendencijoms. Tačiau nepaisant šių dviejų sričių skirtumų, šiuolaikinės makroekonomikos pagrindu laikomos mikrolygmens tendencijos ir mikroekonomikos studijos.

Mikroekonomika apima daugybę specializuotų studijų sričių. Pagrindinės taikomosios mikroekonomikos sritys yra kainų teorija ir darbo ekonomika. Nors kiekvienas iš šių polaukių remiasi įvairiomis teorijomis ir įrankiais, visi jie grįžta į pasiūlos ir paklausos teoriją. Teoriškai visos rinkos yra visiškai konkurencingos, o pasiūla ir paklausa lemia kainas. Tačiau praktiškai asmenys ir grupės gali tiesiogiai paveikti produktų ir paslaugų pasiūlą ir paklausą.

Stebėtinai paprasti klausimai patenka į mikroekonomikos sritį. Pavyzdžiui, darbuotojas gali gauti padidinimą. Ar dėl padidinimo darbuotojas padidina ar sumažina savo darbo valandas? Ne visi darbuotojai priims vienodus sprendimus, todėl šis klausimas yra pagrindinis mikroekonomikos tyrimas, kuriame daroma prielaida, kad visi sprendimai turi būti racionalūs.

Kita svarbi mikroekonomikos sritis yra rinkos nepakankamumo tyrimas. Rinkos nepakankamumas nėra prielaida, kad rinka nustojo veikti; Vietoj to, tai yra situacija, kai rinka yra neefektyvi tiek organizuojant gamybą, tiek paskirstant prekes ir paslaugas, dažniausiai iki kraštutinės padėties. Šie rinkos trūkumai gali atsirasti dėl monopolijų, informacijos pirkėjams ar pardavėjams trūkumo ir kitų problemų.

Alternatyvios išlaidos taip pat yra pagrindinis mikroekonomikos susirūpinimas. Nors makroekonomikoje sunku išmatuoti, alternatyviosios išlaidos gali būti aiškiai parodytos mikroekonomikoje: asmuo gali nurodyti konkrečias galimybes, kurios tampa nepasiekiamos, kai naudoja savo išteklius kitiems tikslams. Pavyzdžiui, darbuotojui gali tekti nuspręsti lankyti klasę, kuri padidina jos galimybes būti paaukštinta, o ne atostogauti.