Šlapimas, kuriame yra kraujo, žinomas kaip hematurija, paprastai turi rausvą arba rusvą atspalvį, kurį galima lengvai atpažinti. Kai kuriais atvejais kraujas gali išsiskirti su šlapimu be įspėjamosios spalvos pakitimo – būklė, vadinama mikroskopine hematurija. Mikroskopinės hematurijos gydymas, dažnai pasireiškiantis antrinei būklei, yra nukreiptas į pagrindinės kraujavimo priežasties pašalinimą. Kadangi asmenys, sergantys mikroskopine hematurija, paprastai nežino apie savo būklę, nes jie išlieka besimptomiai, o tai reiškia, kad jiems nėra jokių simptomų, būklė dažnai nustatoma atliekant įprastinę šlapimo analizę.
Dėl raudonųjų kraujo kūnelių patekimo į šlapimą, kai jis praeina per šlapimo takus, ši paprastai neskausminga būklė dažnai skatina atlikti papildomus tyrimus po pirminio atradimo. Jei šlapime nuolat yra mikroskopinių kraujo pėdsakų, atliekant tolesnius šlapimo tyrimus, šlapimo takų būklei įvertinti gali prireikti atlikti vaizdinius tyrimus, pvz., magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir ultragarsą. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra žymenų, rodančių sutrikusią inkstų funkciją. Dažnai reikia atlikti papildomus tyrimus, kad būtų galima ne tik nustatyti kraujavimo priežastį, bet ir atmesti kitas sąlygas, kurios gali paskatinti kraują šlapime.
Mikroskopinė hematurija paprastai pasireiškia šlapimo takų infekcija (UTI), pvz., pažeidžiančia šlapimo pūslę arba inkstus, ir gali būti diagnozuojama atlikus šlapimo analizę. Tam tikros būklės, paveikiančios inkstus, pvz., vezikoureterinis refliuksas, policistinė inkstų liga ir inkstų akmenligė, pasireiškiantys skausmingu šlapinimusi, ryškiu uždegimu ar mineralinių medžiagų nuosėdomis, taip pat gali paskatinti kraują šlapime. Kartais ši hematurija gali pasireikšti kaip idiopatinė būklė, o tai reiškia, kad nėra jokios akivaizdžios jo atsiradimo priežasties.
Norint sumažinti mikroskopinės hematurijos išsivystymo riziką, gali būti imtasi aktyvių priemonių. Daugeliu atvejų UTI galima išvengti laikantis tinkamos asmeninės higienos, kasdien geriant daug vandens ir nedelsiant ištuštinant šlapimo pūslę, kai atsiranda noras. Pakankamas vandens kiekis padeda išvengti inkstų akmenų susidarymo, taip pat atsikratyti nereikalingų bakterijų, kurios gali paskatinti infekcijų vystymąsi. Be to, dietos keitimas, pvz., ribojamas natrio suvartojimas, taip pat gali padėti sumažinti hematurijos išsivystymo riziką.
Gydymas, naudojamas šio tipo hematurijai gydyti, visiškai priklauso nuo kraujavimo priežasties. Dažniausias UTI sukeltos mikroskopinės hematurijos gydymas yra antibiotikų skyrimas ir vėlesnis šlapimo tyrimas, siekiant įvertinti, ar asmuo vis dar kraujas. Mikroskopinės hematurijos, kurią sukelia inkstų akmenligė, buvimas paprastai nereikalauja gydymo, nebent asmuo natūraliai neišsiskiria akmenimis, tokiu atveju gali būti atliekama operacija. Priklausomai nuo priežasties, inkstų funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis mikroskopine hematurija, dažnai reikalauja išsamaus gydymo, kad būtų sumažintas uždegimas ir išvengta komplikacijų.