Mini IVF arba mini apvaisinimas in vitro yra pigesnis vaisingumo gydymas, labai panašus į standartinį IVF, tačiau su mažesnėmis vaisingumo vaistų dozėmis ir skirtingu laiku. Mini IVF taip pat žinomas kaip mikro IVF arba mažai stimuliuojantis IVF. Yra keletas reikšmingų skirtumų tarp mini ir standartinio IVF gydymo, pvz., mažesnė kaina, mažiau vaistų, mažesnis kokybiškesnių kiaušinėlių skaičius ir skirtingas implantacijos laikas.
IVF yra gydymas, kurio metu iš motinos paimami kiaušinėliai, apvaisinami, o gauti embrionai implantuojami atgal į motiną, siekiant pastoti. Atliekant standartinį IVF, pradinė fazė yra kiaušidžių stimuliacija, kai naudojami didžiuliai kiekiai vaisingumą skatinančių vaistų, siekiant, kad kiaušidės pagamintų kuo daugiau kiaušinėlių. Gydant mini IVF, naudojama daug mažiau vaistų, o tikslas – išauginti kelis aukštos kokybės kiaušinėlius. Vartojant mažiau vaistų, labai sumažėja gydymo išlaidos, nes didelė IVF gydymo išlaidų dalis tenka vaisingumui gydyti naudojamiems procese. Dėl to procedūra gali tapti labiau prieinama pacientams, kurie negali sau leisti tradicinio IVF.
Sumažėjęs vaisingumą skatinančių vaistų kiekis, naudojamas mini IVF kiaušidžių stimuliavimo tikslais, reiškia mažesnį stimuliacijos lygį, dėl kurio dažnai bus mažiau kiaušinėlių. Tai taip pat sumažina nemalonaus šalutinio poveikio ir problemų, pvz., kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo, potencialiai pavojingos būklės, kuri gali atsirasti vartojant kiaušides stimuliuojančius vaistus, riziką. Mini IVF taip pat dažnai vartojami geriamieji vaistai, o ne injekcijos, o šio metodo šalininkai teigia, kad tai mažiau sukelia stresą ir labiau primena natūralų organizmo procesą.
Po kiaušidžių stimuliacijos kiaušialąstės paimamos, o tipiškas mini IVF išeiga yra nuo trijų iki penkių kiaušinėlių, o ne dešimt ar dažniau, kai standartinis metodas gaminamas. Tada kiaušinėliai apvaisinami ir atidžiai stebimi, ar jie vystosi į sveikus embrionus. Kai jie išsivysto iki tinkamos stadijos, embrionai greitai užšaldomi, kad būtų galima implantuoti vėlesnio menstruacinio ciklo metu. Tai skiriasi nuo standartinės procedūros, kai keli embrionai nedelsiant grąžinami į motinos gimdą, kad būtų galima juos implantuoti.
Embrionai užšaldomi taikant mini IVF, nes naudojami vaisingumo vaistai gali paveikti gimdos gleivinę ir sumažinti implantacijos tikimybę. Embrionai išsaugomi implantacijai natūralaus ciklo metu, kad padidėtų sėkmės tikimybė. Mažiau kiaušialąsčių – dažnai tik vienas ar du – paprastai perkeliami atgal į motinos gimdą, nes manoma, kad gimda yra svetingesnė implantacijai, todėl padidėja sėkmės tikimybė. Visi likę embrionai išsaugomi naudoti ateityje.
Kai per ciklą perkeliama mažiau embrionų, mini IVF gali sumažinti daugiavaisio gimdymo riziką, kuri dažniau pasitaiko taikant įprastą vaisingumo gydymą. Šio metodo šalininkai teigia, kad jis mažiau vargina motinos kūną, o sėkmingo nėštumo rodiklis yra panašus į standartinius metodus, ir visa tai už mažesnę kainą. Nors tai palyginti naujas, atrodo, kad tai daug žadantis gydymo metodas, kuriam vis labiau pritariama.