Nuomininko ir lizingo davėjo minimalių lizingo įmokų apskaitos perspektyvos skiriasi. Nuomininko požiūriu, tokie mokėjimai nustato mažiausią mokėtiną sumą per nuomos laikotarpį. Tačiau nuomotojai turi nustatyti nuomos vertę bet kuriuo momentu, o tai daroma pridedant ir atimant kitus išlaidų veiksnius, kad gautų minimalų nuomos mokestį. Šių minimumų nustatymas ne visada yra paprastas bet kuriai šaliai, nes be faktinės mokėjimo struktūros yra ir kitų sąnaudų veiksnių, kurie gali turėti įtakos arba ne. Kai kurias iš tų išlaidų padengia lizingo gavėjas, padidindamas minimalią lizingo įmoką, o kitas padengia nuomotojas, o tai sumažina nuomos vertę.
Įprasti lizingo mokėjimai apskaičiuojami tiesiog padalijus visą mokėtiną nuomos sumą sutarčių pabaigoje iš bendro mokėtinų mokėjimų skaičiaus. Tačiau gauta suma tiksliai neatspindės minimalių nuomos įmokų. Veiksniai, kurie paprastai daro įtaką nuomininkui, yra papildomos sutarties sąlygos, garantijos dėl nuomojamo turto vertės nuomos pabaigoje ir papildoma kompensacija, reikalinga, jei nuomos sutartis nepratęsiama, kaip buvo susitarta. Atsižvelgdamas į kiekvieną iš šių svarbių veiksnių ir žinodamas, kaip nuomininkas planuoja pasinaudoti šiomis galimybėmis, nuomininko buhalteris galės gauti tikslų skaičių.
Kita vertus, tie patys principai taikomi nuomotojui nustatant nuomos vertę bet kuriuo momentu. Be to, kad išsiaiškintų, kaip nuomininkas ketina pasinaudoti pasirinkimais, susijusiais su atitinkamais išlaidų veiksniais, nuomotojas taip pat turi atsižvelgti į visas papildomas jo patiriamas išlaidas. Tokios nuomotojo patiriamos išlaidos kai kuriais atvejais gali apimti išlaikymą, draudimą ar net mokesčius. Atėmus šiuos sąnaudų veiksnius ir atsižvelgus į nuomininko tenkančius veiksnius, nuomotojas galės atsižvelgti į minimalius nuomos mokesčius. Vėliau nuomotojas gali naudoti tai kaip atskaitos tašką, kad nustatytų vertę bet kuriuo konkrečiu nuomos momentu, o tada priskirti tą vertę apskaitos tikslais.
Finansinės apskaitos standartų tarybos (FASB) reglamente pateikiami dokumentais pagrįsti standartai, kurių reikia vadovautis iš abiejų pusių apskaičiuojant minimalias nuomos įmokas. Šių standartų laikymasis užtikrina, kad ir nuomininkas, ir lizingo davėjas gautų vertes naudodami standartines metodikas, kurias supranta visi buhalteriai ir vadovai. Dabartinių verčių nustatymas, neatsižvelgiant į tikslą, gali turėti didelės įtakos bendrai įmonės apskaitai. Tai darant tiksliai padeda įmonėms išvengti klaidingo finansinių ataskaitų aiškinimo ar klaidingų nuomos sutarčių pagrįstų verčių pateikimo.