Minkštųjų audinių sarkoma yra vėžio forma, pažeidžianti minkštuosius audinius arba kūno atramines struktūras. Dažniausiai jis atsiranda jungiamajame audinyje, pavyzdžiui, sausgyslėse, raiščiuose, fascijose, riebaluose ir sąnarių sinovijoje, bet gali atsirasti ir kituose minkštuose audiniuose, įskaitant nervus, raumenis ir kraujagysles. Minkštųjų audinių sarkoma yra reta, ji sudaro apie vieną procentą naujų vėžio atvejų. Tai dažniau pasitaiko vyresniems nei 50 metų žmonėms, tačiau jokie kiti rizikos veiksniai ar priežastys galutinai nenustatyti. Tai siejama su kai kuriais genetiniais sutrikimais, įskaitant I tipo neurofibromatozę ir retą Li-Fraumeni sindromą, taip pat su aplinkos veiksniais, įskaitant spinduliuotę ir chemines medžiagas, įskaitant vinilo chloridą.
Minkštųjų audinių sarkoma paprastai būna besimptomė, kol ji santykinai progresuoja. Pirmasis požymis dažniausiai yra gumbas ar patinimas, kuris tampa skausmingas tik tada, kai yra pakankamai didelis, kad galėtų daryti spaudimą aplinkinėms struktūroms. Vėžį galima diagnozuoti tik atliekant biopsiją – procedūrą, kurios metu nedidelė naviko dalis išpjaunama ir tiriama laboratorijoje. Dėl šios priežasties visi gabalėliai, susidarę bet kuriame minkštajame audinyje, turi būti biopsija, jei jie po trumpo laiko neišnyksta. Minkštųjų audinių sarkoma gali metastazuoti arba išplisti į kitus organus, tokius kaip limfmazgiai ir plaučiai.
Minkštųjų audinių sarkomos gydymas yra panašus į kitų vėžio formų gydymą ir priklauso nuo to, kiek vėžys yra pažengęs ir ar jis metastazavo, ar ne. Pagrindinės gydymo galimybės yra chemoterapija, radiacija ir chirurgija, kurios gali būti naudojamos kartu. Chirurginis naviko pašalinimas yra labiausiai paplitęs gydymas. Taip pat pašalinama dalis sveikų audinių, supančių naviką, siekiant įsitikinti, kad vėžys nebuvo paliktas, ir išvengti pasikartojimo. Radiacija ir chemoterapija gali būti naudojamos siekiant sumažinti navikus prieš operaciją arba užkirsti kelią vėžio pasikartojimui po operacijos arba gydyti navikus, kurių negalima chirurginiu būdu pašalinti dėl jų vietos.
Minkštųjų audinių sarkoma klasifikuojama pagal audinio tipą, iš kurio ji atsiranda. Suaugusiesiems jis dažniausiai atsiranda dėl pluoštinių rankų, kojų ar liemens audinių, o vaikams – šių sričių arba galvos, kaklo ar šlapimo takų raumenyse. Minkštųjų audinių sarkoma, atsirandanti iš kremzlės arba kaulą formuojančio audinio, yra rečiausias tipas visose amžiaus grupėse.