Kas yra miokloninis trūkčiojimas?

Miokloninis trūkčiojimas yra nevalingas raumenų ar raumenų trūkčiojimas. Jis dažnai pasireiškia žmogui užmiegant ir dažniausiai yra nekenksmingas, tačiau gali būti ir rimtos ligos simptomas. Trūkčiojimas yra arba raumenų susitraukimo, arba susitraukimo pasibaigimo rezultatas. Teigiamas mioklonusas vadinamas susitraukimu, o neigiamas – atsipalaidavimu.

Mioklonija reiškia simptomą, o ne ligą, o miokloninis aktyvumas gali pasireikšti sveikiems žmonėms be jokio kito poveikio sveikatai. Kai miokloninis trūkčiojimas įvyksta prieš žmogui užmiegant, tai panašu į hipninį trūkčiojimą. Buvo atlikti tyrimai, kodėl šie trūkčiojimai atsiranda, tačiau jokių įtikinamų rezultatų. Kai kurie gydytojai teigia, kad miokloninis trūkčiojimas yra būdas, kuriuo kūnas išskiria vieną paskutinį energijos pliūpsnį, o vėliau kelias valandas ilsisi. Kiti mano, kad hipniniai trūkčiojimai yra natūrali organizmo reakcija į raumenų atsipalaidavimą, kai kūnas ruošiasi paleisti.

Šie trūkčiojimai gali atsirasti retai, atsitiktinai arba reguliariai. Kai kuriems žmonėms, kurie patiria šiuos trūkčiojimus, jų raumenys trūkčioja kas 30 sekundžių valandų valandas. Kiti žmonės gali vieną kartą per naktį patirti tokį trūkčiojimą ir daugiau niekada to nepajusti. Miokloninis trūkčiojimas siejamas su priešistoriniais archetipais, o tai paaiškina kritimo pojūtį, dėl kurio atsiranda trūkčiojanti kūno reakcija. Trūkstymą kartais lydi sapnas arba vizija, kaip iškristi iš medžio ar nuo kalno, o atsirandantis trūkčiojimas yra natūralus organizmo mechanizmas, padedantis susidoroti su tuo pojūčiu.

Be miego trūkčiojimo, kitas miokloninio trūkčiojimo tipas yra žagsėjimas. Žagsėjimas sutrikdo reguliarų diafragmos judėjimą, dėl kurio kūno sistema patenka į spazmą, vadinamą žagsuliu. Žinoma, žagsėjimas yra visiškai natūralus ir nėra ko jaudintis. Tačiau dažnai šie trūkčiojimai gali būti neurologinių ar periferinių ligų, tokių kaip išsėtinė sklerozė, Alzheimerio liga, Parkinsono liga ir epilepsija, požymis.

Sunkiais mioklonijos atvejais gali sutrikti kasdienė žmogaus veikla, pavyzdžiui, judėjimas ir kalbėjimas. Epilepsija sergantiems pacientams gali pasireikšti miokloniniai traukuliai, o kitos ligos, pvz., Parkinsono ir Alzheimerio liga, gali kilti dėl žievės, požievės ar nugaros smegenų pažeidimo, o jas apsunkins miokloniniai trūkčiojimai. Kai tokio tipo trūkčiojimas nėra ligos simptomas, jam nereikia specialaus gydymo ar priežiūros. Kai pacientas pradeda jausti kažko sunkesnio simptomus, tokie vaistai kaip barbitūratai, fenitoinas ir primidonas gali sulėtinti nervų sistemos veiklą ir užkirsti kelią ligai.