Mionekrozė yra raumenų audinio žūtis lokalizuotoje srityje dėl traumos, infekcijos ar infarkto, kai nutrūksta kraujo tiekimas. Dvi dažniausiai pasitaikančios šios būklės priežastys yra diabeto komplikacijos ir infekcija Clostridium bakterijomis, sukelianti labai pavojingą sveikatos būklę, vadinamą dujų gangrena. Priklausomai nuo priežasties, mionekrozė gali sukelti rimtų medicininių komplikacijų, įskaitant mirtį.
Kai pažeidžiamas tik paviršinis raumeninis audinys, pacientas gali patirti duobučių atsiradimą, kai raumuo miršta ir susitraukia, odoje lieka iškilimų. Paprastai pacientas išlaiko galūnės kontrolę, nors koordinacija ir raumenų jėga gali būti mažesnė. Jei mionekrozė nukeliauja giliai į raumeninį audinį, galima netekti galūnės, nes nustos funkcionuoti ir raumuo, esantis žemiau audinio žūties vietos.
Sergant cukriniu diabetu, kai kuriems pacientams sutrinka kraujotaka, ypač kojų. Tai gali sukelti mionekrozę, nes raumenys negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, kad galėtų išgyventi. Paprastai pacientai pirmiausia pastebi susilpnėjusį pojūtį kojoje ir gali jausti aštrų, veriantį skausmą toje vietoje, kur miršta raumenų audinys. Gali prireikti operacijos, kad būtų pašalintas negyvas audinys, o pacientui reikia tolesnės priežiūros, kad būtų išvengta tolesnio raumenų pažeidimo. Tai gali apimti mitybos pokyčius ir mankštos pakeitimus, kad būtų skatinama geresnė kraujotaka šioje srityje.
Su dujų gangrena bakterijos prasiskverbia į raumenų audinį, sukeldamos uždegimą. Sritis greitai išsipučia, prisipildo dujų burbuliukų, audinys miršta. Bakterijoms plintant, pacientas gali mirti nuo infekcijos. Norint sustabdyti dujų gangreną, gali prireikti amputuoti susijusią galūnę. Tais atvejais, kai to reikia, dėl mionekrozės epizodo galūnės raumenys paprastai būna taip stipriai pažeisti, kad net jei galūnę būtų įmanoma išsaugoti, jų funkcija būtų apribota.
Raumenų ląstelių mirties požymiai gali būti skausmas, dvokiančios išskyros, karštis ir odos spalvos ar tekstūros pokyčiai. Pacientas taip pat gali pastebėti raumenų silpnumą ir dilgčiojimą. Svarbu nedelsiant atlikti medicininį patikrinimą, kad būtų galima nustatyti priežastį ir paskirti tinkamą gydymą. Kuo anksčiau gydytojas pradės rūpintis pacientu, tuo didesnė tikimybė, kad bus pasiektas geras rezultatas. Sergantieji cukriniu diabetu turėtų būti budrūs dėl sužalojimo požymių, jei jiems išsivysto diabetinė neuropatija – komplikacija, kai periferinė nervų sistema pradeda irti ir pacientai visiškai praranda galūnių jutimą.