Miozitas yra platus žodis, reiškiantis bendrą savanoriškų arba griaučių raumenų, kurie naudojami kūnui judėti ir yra sąmoningai kontroliuojami, uždegimą. Miozito priežastys yra labai įvairios ir gali svyruoti nuo labiausiai tikėtinos priežasties, autoimuninių sutrikimų, iki kitų šaltinių, tokių kaip infekcijos ir paprasti sužalojimai. Kita mažiau paplitusi priežastis yra lipidų kiekį mažinančių vaistų statinų ir fibratų nurijimas, galintis sukelti miozito simptomus.
Miozito buvimą organizme gali rodyti padidėjęs kreatinkinazės arba CPK kiekis kraujyje. CPK yra fermentas, skatinantis biochemines reakcijas. Paprastai jis prideda fosfatų į kreatiną, natūraliai organizme esančią organinę rūgštį, kuri aprūpina raumenis energija. Kai raumenys yra pažeisti, jų ląstelės suyra ir išskiria CPK į kraują, todėl padidėja jų lygis.
Yra keturios pagrindinės, dažnos kūno miozito priežastys. Viena iš priežasčių, idiopatinė uždegiminė miopatija, apima keletą potipių. Kiekvieno paciento miozito gydymas skirsis priklausomai nuo uždegimo priežasties.
Progresuojanti kaulų fibrozplazija (FOP) – retas autoimuninis sutrikimas, susijęs su skeleto apsigimimais. Dažniausiai tai paveikia sportininkus, patyrusius bukos traumos. Pacientai, sergantys FOP, skatinami pailsėti ir jiems skiriami vaistai nuo uždegimo. Chirurgija reikalinga retai, tačiau ją galima atlikti, jei būklė trukdo judėti.
Fibromialgija yra lėtinė, tačiau gyvybei nekelianti grėsmės liga, kuriai būdingas plintantis skeleto raumenų ir minkštųjų audinių skausmas, miego sutrikimai, migrena, nuovargis ir kiti simptomai. Paprastai tai paveikia paciento nugarą, pečius, kaklą, rankas ir dubens sritį. Nors priežastis nežinoma, moterys šia liga serga daug dažniau nei vyrai. Gydymas gali apimti antidepresantus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), pratimus, atsipalaidavimo metodus ir fizinę terapiją.
Idiopatinės uždegiminės miopatijos yra ligos, kurios pažeidžia jungiamąjį audinį, sukelia raumenų silpnumą ir nuolatinį uždegimą. Dermatomiozitas yra idiopatinė uždegiminė miopatija, kuri taip pat apima odos bėrimą. Nors jis neišgydomas, jį galima gydyti fizine terapija, vaistais, poilsiu, ortopedija ir šilumos terapija. Jaunatvinė dermatomiozito forma, kuria serga vaikai, apima daug tų pačių gydymo būdų, tačiau taip pat labai priklauso nuo steroidinių vaistų, mitybos paramos ir apsaugos nuo saulės naudojimo.
Kita idiopatinė uždegiminė miopatija – polimiozitas – reta ir nepagydoma liga, kuriai, be raumenų silpnumo ir uždegimo, gali būti būdingas ir negalėjimas nuryti. Jis gali būti gydomas vaistais ir fizine terapija; kiti galimi gydymo būdai, įskaitant spindulinę terapiją, tebėra tiriami. Sporadinis inkliuzinis kūno miozitas (sIBM), idiopatinė uždegiminė miopatija, kuri nustatoma pagal lėtą raumenų susilpnėjimą ir išsiskyrimą, paprastai paveikia vyresnio amžiaus žmones, vyrus dažniau nei moteris. Taip pat retas ir nepagydomas, jo simptomus galima valdyti vaistais ir fizine terapija; po ligos progresavimo pacientams paprastai reikia vaikščiojimo pagalbos.