„Mirties spragtelėjimas“ yra posakis, nurodantis garsą, skleidžiamą sugedusio disko įrenginio kompiuteryje arba saugojimo įrenginyje. Šis terminas buvo gana paplitęs nuo 1990-ųjų pabaigos. Atrodo, kad dažniausiai ši frazė buvo vartojama dėl problemų, su kuriomis susiduriama naudojant išimamas saugojimo sistemas.
2011 m. pradžioje didžioji dalis elektroninių duomenų buvo saugomi besisukančiose diskinėse kompiuterinėse laikmenose. Kietųjų diskų ir išimamų saugojimo įrenginių atveju yra skaitymo galvutė, kuri juda pirmyn ir atgal per disko diską, taip pat žinoma kaip lėkštė. Galvutė sumontuota ant pavaros svirties galo, kurią judina abiejose jos pusėse esantys magnetai. Galvutė praneša apie savo vietą lėkštėje su disko įrenginio sistema. Tai leidžia įrenginiui perkelti rankenėlę ir diską, kad būtų galima optimaliai perduoti duomenis.
Dažniausia mirties spragtelėjimo kietajame diske priežastis yra skaitymo galvutės gedimas. Šiuo atveju galva nebegali perteikti savo padėties, todėl pavara judina ranką pirmyn ir atgal per diską. Kai taip nutinka, ranka atsitrenkia į atramas – metalines detales, skirtas neleisti jai nukeliauti per toli – ir jai susilietus pasigirsta tiksėjimas. Tai vadinama mirties paspaudimu.
Galvos smūgis nėra vienintelis mirties spragtelėjimo šaltinis. Retais atvejais rankos magnetai gali sugesti dėl maitinimo problemos. Tai taip pat gali sukelti baisų garsą, nes magnetai taiko netinkamą jėgą, kad judintų pavaros svirtį, todėl ji atsitrenkia į atramas.
Kai kurių išimamų diskų įrenginių atveju mirties spragtelėjimas beveik visada kyla dėl to, kad diskas netinkamai įrašo duomenis į išimamą kasetę. Panašiai kaip kietajame diske, skaitymo galvutės negali rasti duomenų diske. Galvutės pakartotinai įdedamos ir išimamos iš disko kasetės, kai įrenginys ieško duomenų. Tai taip pat yra spragtelėjimo garsas, todėl jis vadinamas mirties spragtelėjimu.
Klausimas, ar yra mirties spragtelėjimo pataisymas, yra beveik toks pat įprastas kaip ir pati frazė. Geriausias sprendimas yra tai, kad vartotojas visada turėtų atsarginę duomenų kopiją, todėl nereikia bandyti atlikti bet kokio tipo taisymo. Jei atsarginės kopijos nėra, vartotojas turi kelias parinktis.
Jei yra išimamas diskas, vartotojas gali įsigyti kitą diską. Beveik visais atvejais tai veikia, nes gedimą sukelia diskas neteisingai perduodant duomenis. Tačiau pati kasetė yra gera.
Kietajame diske galima atlikti kelis veiksmus, pvz., bakstelėti disko išorę, kuri kartais gali išjudinti įstrigusią galvutę. Kitas būdas – užšaldyti diską keturioms–šešioms valandoms, tada vėl bandyti jį naudoti, kol jis dar šaltas. Tai priverčia lėkštę šiek tiek pajudėti, jei ji užstringa. Galiausiai vartotojas gali prijungti diską prie kito kompiuterio ir bandyti taip nuskaityti duomenis. Dažniausiai šie pataisymai nepalengvina mirties spragtelėjimo, nes jie gali būti sėkmingi tik esant fiziniam disko defektui.
Jei šie metodai nepadeda, yra vienas galimas sprendimas. Jei duomenys yra pakankamai svarbūs, vartotojas gali kreiptis pagalbos į duomenų atkūrimo įmonę, kuri gali pabandyti išimti duomenis iš disko ar lėkščių. Šių paslaugų naudojimas paprastai yra paskutinė išeitis, nes procesas paprastai yra labai brangus.