Miško lajos yra aukščiausias miško sluoksnis, kuriam būdingi medžių vainikai ir keletas iškilusių egzempliorių, kurių aukštis kyla virš lajos. Laja yra labai svarbi miško gerovei ir suteikia buveinę įvairiems augalams ir gyvūnams. Tiesą sakant, stogas yra toks unikalus, kad kai kurie organizmai ten praleidžia visą savo gyvenimą, niekada nenusileidžia ant žemės.
Jei kada nors vaikščiojote miške ir pažvelgėte į vietą, kur susikerta medžių lajos, pažvelgėte į miško lają. Lajos šakos ir lapai gali sulaikyti net 95% turimos šviesos, todėl miško požemis yra giliai užtemdytas. Taip pat galite išgirsti, kad baldakimas vadinamas viršutiniu aukštu, nurodant, kad jis apima pačią miško viršūnę.
Tik kai kurie medžiai pasiekia lajos aukštį. Šie medžiai dažnai pristabdo augimą kaip sodinukai, kol jie laukia požemyje. Nukritus medžiui, sodinukas išauga ir užima vietą, greitai auga, kad galėtų pasiekti šviesą. Kai medis pasiekia lajos aukštį, jis iškyla, padidindamas apimtį, bet ne per daug aukščio. Galų gale jis žus arba bus pažeistas per audrą, nukris ant žemės ir prisidės prie storo pūvančių organinių medžiagų sluoksnio miško paklotėje, o jo vietą užims kitas sodinukas.
Epifitiniai augalai, kerpės ir paparčiai dažnai gyvena miško lajose, kartais viršutiniuose sluoksniuose, kad galėtų pasinaudoti lengva ir gausia vandens atsarga, o kartais ir žemesniuose regionuose. Šie augalai derinami su medžiais, kad sukurtų paukščių, vabzdžių ir didelių ir mažų žinduolių buveines. Tropikuose tokie padarai kaip didelės katės gali dažnai užsukti į stogelį, ieškodami maisto, o ten taip pat gyvena beždžionės, gyvatės ir įvairūs kiti gyvūnai.
Miškas yra gana unikali ekosistema, kurioje brandžiame ir sveikame miške yra daug mikroklimato. Šie mikroklimatai palaiko įvairių formų, spalvų ir dydžių būtybes, todėl apsilankymas bet kuriame miške yra įdomi ekspedicija tiems, kurie turi kantrybės laukti ir stebėti. Net ir labai mažame miško plote galima suskaičiuoti daugybę organizmų – nuo mažyčių grybų ant žemės iki iškilusių lajų medžių.
Kai kurie tyrėjai dirba miško baldakimu, tyrinėdami šią unikalią aplinką ir gyvūnus, kurie ją vadina namais. Gali būti įrengtos nuolatinės tyrimų stotys su nameliais medžiuose, užtrauktukais ir kita įranga, taip pat galima apžiūrėti lają tiesiog užlipus į jį, jei turima tam reikalinga įranga. Miško baldakimu mokslininkai stengiasi būti atsargūs, nes nenori trikdyti miško ekosistemos laužydami šakas, gadindami augalus, atbaidydami gyvūnų.