Mitybos genomika yra besivystantis sveikatos mokslas, tiriantis žmogaus genomą ir maisto naudojimą kaip vaistą gydant individus pagal jų specifinius genetinius poreikius. Maistas gali paveikti ląstelių elgesį per genų ekspresiją, todėl tinkama mityba gali užkirsti kelią ligoms arba jas gydyti. Genų pokyčiai, pvz., mutacijos, taip pat gali pakeisti asmens mitybos poreikius arba priversti jį vengti tam tikrų maisto produktų. Motinos mityba gali turėti įtakos jos vaikų ir anūkų genų ekspresijai. Ortomolekulinė medicina yra susijusi su mitybos genomika, ty naudoja maisto papildus kaip vaistą.
Dėl genetinių variacijų asmens mitybos poreikiai gali skirtis nuo daugelio kitų žmonių poreikių. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems fenilketonurija – sutrikimu, kai žmonės negali apdoroti aminorūgšties fenilalanino ir gali pakenkti centrinei nervų sistemai bei smegenims, gali tekti vengti maisto produktų, kurių sudėtyje yra fenilalanino. Kai kurie įprasti šios aminorūgšties šaltiniai yra kiaušiniai, pienas ir aspartamas.
Mitybos trūkumai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, o kai kurie gali pažeisti DNR. Kai kurie pavyzdžiai yra vitamino B12, cinko ir vitamino C trūkumas. Vitamino B12 trūkumas gali sukelti neurologinius pažeidimus, smegenų disfunkciją, gaubtinės žarnos vėžį ir širdies ligas. Tie, kuriems trūksta cinko, gali būti labiau linkę į smegenų ir imuninės sistemos sutrikimus, o šis trūkumas gali pažeisti DNR dėl chromosomų lūžių. Vitamino C trūkumas gali sukelti DNR oksidaciją, o tai gali sukelti kataraktą ir vėžį. Juos galima gydyti įtraukiant pakankamai maistinių medžiagų turinčius maisto produktus.
Prasta mityba gali turėti įtakos tiek asmeniui, tiek jo palikuonims. Kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, tyrimai, atlikti siekiant stebėti bado ir mažo gimstamumo poveikį, rodo, kad moters sveikatos įpročiai, įskaitant mitybą, gali turėti įtakos jos vaiko sveikatai. Kai kuriais atvejais gali būti pažeista ir jos anūkų sveikata.
Trys mitybos genomikos subkategorijos yra nutrigenetika, nutrigenomika ir mitybos epigenomika. Nutrigenetika yra susijusi su genų mutacijų, kurias gali paskatinti mityba, poveikiu sveikatai. Nutrigenomika tiria poveikį, kurį mityba kartu su toksinais ir stresu daro genų ekspresijai.
Mitybos epigenomika taip pat susijusi su mityba, genų ekspresija ir paveldėjimu. Bet kurios iš šių mitybos genomikos tyrimų kategorijų rezultatai gali būti naudojami kuriant mitybos gaires siekiant optimizuoti visuomenės sveikatą, skatinti sveiką senėjimą ir užkirsti kelią ligoms.
Ši sritis yra šiek tiek panaši į ortomolekulinę mediciną, kuri naudoja maisto papildus ligų prevencijai ar gydymui. Ortomolekulinę mediciną įkūrė daktaras Linusas Paulingas, kuris yra gerai žinomas dėl vitamino C papildų peršalimo ligų gydymui. Kitas papildų kaip vaisto vartojimo pavyzdys yra ličio vartojimas šizofrenijai gydyti.