Mizrahi žydai yra Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Azijos kilmės žydai. Jie taip pat kartais vadinami Rytų, Rytų ar arabų žydais ir atstovauja seniausioms žydų bendruomenėms pasaulyje, kurių šaknys siekia judaizmo ištakas Artimuosiuose Rytuose. Didžioji Mizrahi gyventojų dalis šiandien gyvena Izraelyje, mažos bendruomenės didžiuosiuose pasaulio miestuose ir mažesnis Mizrahimų skaičius yra išsibarstę po Afriką ir Vidurinius Rytus.
Kai kurie Mizrahi žydai praktikuoja kultūriškai skirtingą judaizmo formą, žinomą kaip Mizrahi judaizmas, kuri, palyginti su kitomis žydų kultūros tradicijomis, apima nedidelius liturgijos ir tam tikrų religinių praktikų laikymosi skirtumus. Kiti praktikuoja sefardų judaizmą, susimaišius Ispanijos žydams ir Mizrahi bendruomenei po to, kai žydai buvo išvaryti iš Pirėnų pusiasalio XV amžiuje. Visi yra kilę iš žydų populiacijų, kurių šaknys siekia antrąjį tūkstantmetį prieš Kristų.
Kai žydų populiacija pradėjo plisti iš Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikoje ir kai kuriose Azijos dalyse buvo padėti daugelio Mizrahi bendruomenių pamatai. Mizrahimai dažnai glaudžiai integravosi su bendruomenėmis, kuriose jie gyveno, ir tarp mizrahimų ir vietinių gyventojų įvyko daug kultūrinių mainų. Kultūrinėms krikščionybės ir islamo tradicijoms akivaizdžiai didelę įtaką padarė judaizmas, daugiausia dėl klestinčių mizrahi bendruomenių, kurios buvo prieš šių religijų atsiradimą.
Kalbos, kuriomis kalba Mizrahi žydai, yra gana įvairios. Vienu metu Mizrahi žydų populiacijos buvo randamos daugumoje Artimųjų Rytų tautų ir kalbėjo regioniniais arabų dialektais bei tokiomis kalbomis kaip persų ir aramėjų. Kadangi daugelis žydų gyventojų Artimuosiuose Rytuose buvo ištremti po Izraelio įkūrimo, Mizrahi žydai apsigyveno Izraelyje ir pradėjo kalbėti hebrajų kalba, pakeliui praradę kai kurias tradicines kalbas.
Kai kurie istorikai teigia, kad Mizrahi žydų padėtis yra ypač apgailėtina, nes žydai Mizrahi prarado didelę dalį savo kultūros XX amžiuje dėl to, kad buvo priverstinai išvaryti iš musulmoniškų tautų Artimuosiuose Rytuose, kur jie kažkada gyveno taikiai. Kaimynai musulmonai ir krikščionys. Šis išsiuntimas įvyko po to, kai 20 m. buvo įkurtas Izraelis, o dėl politinės įtampos daugelis arabų tautų privertė savo žydus persikelti, nekreipdamas dėmesio į tai, kad daugelis šių asmenų su regionu siejo senovinius šeimos ryšius. Unikalią Mizrahimo prigimtį dar labiau susilpnino žmonės, kurie Mizrahi žydus sujungia su Sefardų žydais, kultūriškai skirtinga žydų populiacija.