Judrumo reabilitacija – tai fizinės reabilitacijos forma, taikoma pacientams, turintiems judėjimo problemų, siekiant padidinti judrumą arba padėti pacientams prisitaikyti prie įgytos negalios, ribojančios judėjimą. Jis gali būti teikiamas ligoninėse, reabilitacijos klinikose ir namuose, atsižvelgiant į konkretaus paciento poreikius. Jį paprastai siūlo reabilitacijos specialistai, apmokyti mobilumo ir mobilumo poreikių srityje.
Kaip ir kitos reabilitacijos formos, mobilumo reabilitacija prasideda nuo kruopštaus kliento įvertinimo. Medicininiai įrašai gali būti peržiūrimi, siekiant gauti konkrečios informacijos apie paciento sveikatos problemas ir sutrikimus. Pacientas taip pat bus apklausiamas ir terapeutas gali paprašyti atlikti kai kurias užduotis. Šios užduotys suteikia informacijos apie paciento mobilumo lygį. Atsižvelgdamas į šią informaciją, terapeutas gali sudaryti pacientui pritaikytą reabilitacijos planą.
Kai kuriais atvejais mobilumo reabilitacijos tikslas yra atkurti ankstesnį mobilumo lygį. Pacientai, sveikstantys po sunkių traumų ar įvykių, tokių kaip insultas, gali visiškai pasveikti dirbdami su reabilitacijos specialistu. Specialistas taiko pratimus, padedančius pacientui ugdyti jėgą ir kontrolę, o pacientas pamažu pereina nuo ėjimo su pagalba prie judėjimo įtaiso iki savarankiško ėjimo. Šis procesas gali trukti savaites ar mėnesius, priklausomai nuo sužalojimo.
Pacientams, kurie negali susigrąžinti ankstesnio mobilumo lygio arba turi įgimtų judėjimo problemų, mobilumo reabilitacija taikoma siekiant suteikti pacientui kuo daugiau mobilumo. Tai gali apimti pratimus, skirtus stiprybei ir kontrolei ugdyti, taip pat kontraktūrų prevenciją. Pacientai taip pat gali būti mokomi saugiai ir teisingai naudotis judėjimo priemonėmis, pvz., vaikštynėmis ir invalido vežimėliais, kad jie galėtų lengviau judėti bendruomenėje. Šis procesas gali apimti mokymo pagalbininkus, kurie padeda pacientui namuose ar kitose aplinkose.
Mobilumo reabilitacija pacientams gali būti varginanti. Tai reikalauja fizinio krūvio, o kartais pacientai patenka į plokščiakalnius ir pastebi, kad jie negali toliau judėti. Tai taip pat gali išsekinti emociškai, ypač pacientams, prisitaikantiems prie įgytos negalios. Svarbu teikti pagalbą, padedančią pacientui susikaupti ir paskatinti pacientus neatsilikti nuo reabilitacijos, nes dėmesio praradimas gali sukelti reabilitacijos nesėkmių. Pacientai ir terapeutai turėtų dirbti kartu, kad sudarytų paciento poreikius atitinkantį terapijos planą, kurio pacientas galės laikytis gydymo kurso metu.