Modalumo efektas yra terminas, naudojamas eksperimentinėje psichologijoje, siekiant paaiškinti informacijos pateikimo poveikį atminčiai ir mokymuisi. Sweller ir kt., 1988 m. ir Moreno bei Mayerio 1999 m. atlikti tyrimai parodė, kad atminties apkrova sumažėja, kai informacija pateikiama garsiniu, o ne vizualiniu būdu. Konkrečiai, buvo nustatyta, kad pagerėjo paskutinių sąrašo elementų atšaukimas, kai sąrašas buvo pasakytas, o ne perskaitytas.
Pateikimo modalumas ir jo poveikis mokymuisi psichologus domino jau daugelį metų. Ankstyvoji McGeoch atitinkamos literatūros apžvalga 1942 m. padarė išvadą, kad nėra modalumo efekto. Tačiau vėlesni tyrimai patvirtina bendrą nuomonę, kad matuojant trumpalaikę atmintį klausomai pateikta medžiaga geriau prisimenama nei vizualiai pateikta medžiaga. Tai labiau taikoma paskutiniams keturiems ar penkiems sąrašo elementams, kurių vidurinės pozicijos atrodo mažai paveiktos modalumo efekto.
Vienas iš šio reiškinio paaiškinimų yra echoinė atmintis, kuri yra klausos jutimo registras arba klausos saugykla, išsauganti garso įvestį dvi ar penkias sekundes po to, kai ji buvo ištarta ar išgirsta. Ši jutiminė atmintis leidžia mokiniui prisiminti keletą paskutinių sąrašo elementų, tačiau, kadangi informacija nebuvo apdorota ar ištirta, ilgalaikis prisiminimas dažnai neįmanomas. Ilgalaikei atminčiai reikalingi fiziniai smegenų pokyčiai, atsirandantys apdorojant informaciją.
1969 m. Crowderis ir Mortonas pasiūlė, kad žmonės turėtų ikilingvistinę klausos saugyklą PAS, kurioje kalbos garsai saugomi iki dviejų sekundžių. Šią informaciją galima lengvai prisiminti ir lengvai pakartotinai išplatinti, tačiau ji prastai apdorojama. Kad PAS daiktai būtų atšaukti vėliau, pirmiausia jie turi būti užkoduoti smegenyse tokiais metodais kaip kartojimas ir repeticija.
Tiek Sweller ir kt., tiek Moreno ir Mayer teigia, kad kai daugialypės terpės mokymą sudaro tekstas ir paveikslėlis, darbinei atminčiai keliamas didelis poreikis, nes besimokančiajam reikia integruoti vaizdinę ir erdvinę informaciją. Darbinė atmintis yra dar vienas trumpalaikės atminties terminas. Nustatyta, kad atminties apkrova sumažėjo, kai mokinys turėjo apdoroti tik klausos informaciją. Pagal Baddeley (1992) pateiktą darbinės atminties modelį, informacijos apdorojime dalyvauja dvi modalumui būdingos vergų sistemos. Pirmasis skirtas vaizdinei ir erdvinei informacijai apdoroti, o antrasis – akustinei informacijai apdoroti. Kai informacija pateikiama abiem būdais vienu metu, padidėja bendra darbinės atminties talpa.