Modemas, trumpinys moduliatorius-demoduliatorius, yra elektroninis įrenginys, konvertuojantis kompiuterio skaitmeninius signalus į tam tikrus dažnius, kad jie galėtų keliauti telefono arba kabelinės televizijos linijomis. Paskirties vietoje priimantis modemas demoduliuoja dažnius atgal į skaitmeninius duomenis. Kompiuteriai naudoja modemus, kad galėtų bendrauti vienas su kitu tinkle.
Modemas labai patobulėjo nuo aštuntojo dešimtmečio, kai 1970 bodų modemas buvo naudojamas kompiuteriams prijungti prie skelbimų lentų sistemų (BBS). Kiekvienas bitas, skaitmeniniu skaičiumi 300 arba 1, šioje originalioje versijoje buvo perduodamas kaip konkretus tonas. Priimantis modemas reagavo savo specialiais dažniais, kad abu galėtų „kalbėti vienu metu“. Šio tipo modemo techninis terminas yra asinchroninis.
Nors 300 bodų modemas galėjo perduoti apie 30 simbolių per sekundę, pakankamai greitai tekstiniams BBS, žmonės netrukus dalijosi programomis ir grafika. Tam reikėjo greitesnių modemų, o per ateinančius tris dešimtmečius modemas greitai išgyveno daugybę įsikūnijimų. Iki 1998 m. standartinė telefono ryšio versija padidino perdavimo diapazoną iki 56 kilobitų per sekundę. Nors daug dešimčių kartų greitesnis nei 300 baudų modemas, daug didesnį greitį vis tiek galima pasiekti naudojant Asimetrinės skaitmeninės abonentinės linijos (ADSL) modemą.
Pavadinimas asimetrinis tiesiog reiškia, kad modemas greičiau atsisiunčia (gauna duomenis), nei įkelia (siunčia duomenis). ADSL modemas turi didelių, tiesioginių pranašumų, palyginti su telefono ryšio versija. Nors jame naudojama standartinė telefono linija, kaip ir telefono ryšio versija, ji nesuriša linijos, todėl telefonu galima naudotis naršant internete. ADSL paslauga yra „visada įjungtas“ ryšys, kitaip nei telefono modemas, kurio negalima palikti prijungto neribotą laiką. Galiausiai, ADSL yra daug greitesnis nei telefono ryšys.
ADSL gali suderinti pokalbį telefonu, nes tam skirta vario laido, kuris eina nuo namų ūkių ir įmonių iki telefono ryšio bendrovės (Telco), pralaidumo. Lygiagrečiai galima padaryti kelių eismo juostų greitkelį su keliomis juostomis, skirtomis papildomam eismui. ADSL modemas naudoja papildomas juostas (aukštesnius dažnius), netrukdydamas esamam balso srautui. ADSL reikalinga ADSL paslauga, teikiama per interneto paslaugų teikėją (IPT), ir ji neveiks su telefono ryšio paskyra.
Kai kurioms įmonėms reikia tiek pat pralaidumo tiek prieš srovę, tiek pasroviui. Tai reiškia, kad jie turi įkelti didelius failus ar programas į internetą, taip pat atsisiųsti didelius failus. Norint užtikrinti vienodą pralaidumą abiem kryptimis, reikės simetrinės DSL (SDSL) paskyros ir SDSL modemo. SDSL naudoja balso srauto juostas pralaidumui išplėsti, todėl pokalbis neįmanomas, kai taip pat yra prijungtas SDSL. Dėl šios priežasties dauguma įmonių taip pat naudojasi tam skirta telefono linija.
Kabeliniams modemams reikalinga kabelinės televizijos paslaugų teikėjo paslauga, kad būtų užtikrintas interneto ryšys. Kabelinė prieiga veikia tuo pačiu principu kaip ir DSL, nes skaitmeniniai duomenys perduodami laidais naudojant dažnius, kurie paverčiami atgal į skaitmeninius duomenis. Duomenų srautui naudojami dažniai netrukdo esamam TV srautui.
Mažiau paplitusi versija yra palydovinis modemas arba satmodemas, kuris konvertuoja skaitmeninius duomenis į radijo bangas, kad būtų galima susisiekti su palydovine antena. Daugeliu atvejų tai apima ne tik integruotą delsos veiksnį, bet ir paslauga yra brangesnė nei įprastų interneto ryšio tipų. Tačiau palydovinis modemas gali būti pasirinktas verslui ar entuziastams kaimo vietovėse, kurios dar neturi DSL arba kabelinių paslaugų.
Nors dauguma DSL ir kabelinės televizijos paslaugų teikėjų siūlo modemą su interneto paslauga, abonentas taip pat gali pasirinkti naudoti savo. Dažnai interneto tiekėjas pateikia suderinamų modemų sąrašą, nors šie sąrašai retai būna išsamūs. Internetiniuose vadovuose ir techninėse specifikacijose taip pat paprastai nurodoma, kuriuos interneto paslaugų teikėjus palaiko modemas.