Kas yra mokėjimų susigrąžinimas?

Mokėjimų susigrąžinimas – tai mokėjimo klaidų šalinimo ir klaidingai išmokėtų lėšų susigrąžinimo procesas. Didelės įmonės gali patirti didelių nuostolių dėl atsitiktinių pasikartojančių mokėjimų, permokų ir neteisingai nukreiptų mokėjimų. Šios įmonės pasikliauja mokėjimų susigrąžinimu, kad atlygintų kuo daugiau nuostolių. Mažesnės įmonės taip pat gali gauti naudos, nors jos gali pasikliauti specialia įmone, kad gautų šią paslaugą, o ne pačios gautų prarastas lėšas.

Klaidingi mokėjimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Automatizuota mokėjimo sistema gali atlikti dvigubą mokėjimą arba nesuprasti, kad pasikartojančios sąskaitos faktūros yra klaida, ir apmokėti pagal antrąją sąskaitą faktūrą, kaip ir pirmą. Mokėjimai gali atitekti ne tai šaliai, tokiu atveju įmonė turi sumokėti teisingam gavėjui ir susigrąžinti ne į tą vietą išsiųstas lėšas. Permokos gali atsirasti daugeliu nustatymų arba įmonė gali išmokėti lėšas už indėlį ir niekada jų neatgauti arba negauti kredito.

Atkurdamas mokėjimą, technikas ieško visų šių klaidingų mokėjimų ir imasi veiksmų jiems susigrąžinti. Tai gali būti įsakymas grąžinti lėšas, prašymas panaudoti kreditą būsimiems mokėjimams arba įkeitimas, kad būtų neįmanoma parduoti ar perleisti turto, kol problema nebus išspręsta. Mokėjimų susigrąžinimo specialistai tam gali skirti visą dieną, o mažesnėse įmonėse už tai ir daugybę kitų darbų gali būti atsakingas buhalteris.

Yra keletas ypatingų pavyzdžių, kai vartotojai gali susidurti su mokėjimo atgavimu. Viena iš jų – subrogacija – draudimo bendrovių taikoma taktika susigrąžinti išmokėtas lėšas tais atvejais, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta dėl kitos šalies kaltės. Draudimo bendrovė pateiks pretenziją kitai draudimo bendrovei, kad padengtų visas jos išmokėtas išlaidas, taip pat kliento išskaitą. Draudimo bendrovės naudoja subrogaciją, kad įsitikintų, jog tinkama šalis sumoka už aplaidumą ir nelaimingus atsitikimus dėl kaltės.

Šis darbas gali pareikalauti kantrybės ir užsispyrimo. Klaidingų mokėjimų gavėjai gali nenorėti jų grąžinti, net jei jie buvo aiškiai gauti per klaidą. Kartais reikia paduoti ieškinį arba naudoti agresyvią surinkimo taktiką. Bendri nuostoliai dėl neatgautinų mokėjimų gali skirtis, tačiau gali būti labai dideli. Tai ypač didelė problema vyriausybinėms agentūroms kritiniais atvejais, nes jos gali sumokėti dideles sumas, kad išspręstų situaciją, o krizei pasibaigus teks praleisti mėnesius ar metus, kad susigrąžintų blogus mokėjimus.