Mokesčio padalijimas – tai mokėjimo už profesionalias paslaugas pasidalijimas su siuntimą pasiūliusiu asmeniu. Kai kuriose profesijose, ypač medicinoje ir teisėje, tai laikoma etikos pažeidimu ir gali būti priežastis sustabdyti licenciją arba atšaukti licenciją. Susirūpinimą kelia tokia praktika, kad ji gali reikšti interesų konfliktą, nes sukuria paskatą nukreipti srautą į konkretų paslaugų teikėją. Tai ne visada gali patenkinti klientų interesus.
Klasikiniame medicinos mokesčių padalijimo pavyzdyje pacientas gali kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, kuris nustato, kad širdies būklei reikia ypatingo dėmesio. Gydytojas galėtų duoti siuntimą pas kardiologą, kuris vėliau už siuntimą sumokėtų gydytojui. Tai kelia aiškių etinių problemų, nes kardiologas gali būti ne pats geriausias pasirinkimas tam pacientui arba gydytojas gali nepaminėti kitų kardiologų, nes jie nesidalina mokesčių. Tokioje situacijoje esantiems pacientams nesuteikiama visa informacija, kurios jiems reikia norint priimti pagrįstą sprendimą.
Kai kurios profesinės organizacijos, užsiimančios medicinos praktika, nerimauja dėl mokesčių padalijimo. Jie gali laikinai sustabdyti arba pašalinti joje dalyvaujančius narius, o kai kuriais atvejais tai gali būti priežastis prarasti medicinos licenciją, atsižvelgiant į regioninius įstatymus. Tai gali sukurti etiškas pilkas sritis su tokiomis situacijomis kaip siuntimai klinikoje. Verslo laikymas klinikoje gali padidinti pelną, tačiau tai nebūtinai reiškia mokesčių padalijimą. Gydytojai, turintys susirūpinimą dėl siuntimų ir etikos, gali aptarti šį klausimą su advokatais arba profesinių organizacijų atstovais, kad gautų konkrečių etinių patarimų.
Advokatams taip pat gali būti uždrausta dalyti honorarus. Kai kuriuose regionuose įstatymai konkrečiai draudžia dalytis teisinėmis mokesčiais su ne advokatais, pavyzdžiui, advokatų padėjėjais. Be to, teisininkams gali būti neleidžiama siūlyti finansinių paskatų kolegoms, teikiantiems siuntimus. Tai skirta apsaugoti advokato ir kliento santykius. Pavyzdžiui, klientas, kuris kreipiasi į civilinį advokatą, rengiantį testamentus ir panašius dokumentus, kad surastų baudžiamąjį advokatą, nori geriausio advokato, o ne to, kuris suteiktų atlygį.
Panašių problemų, susijusių su mokesčių padalijimu, galima pastebėti kai kuriose kitose profesijose, pvz., statybos ir nekilnojamojo turto srityse. Etiniai apribojimai gali skirtis priklausomai nuo šalies ir konkrečios profesijos. Pavyzdžiui, kai kuriems nekilnojamojo turto agentams draudžiama sudaryti tokius susitarimus su kolegomis, o kiti gali laisvai siūlyti ir gauti mokesčius, jei tik juos atskleidžia. Tais atvejais, kai gali kilti interesų konfliktų, taip pat gali būti teisinė prievolė juos atskleisti, kad klientas galėtų pasirinkti pagrįstas. Pavyzdžiui, asmuo, dirbantis su nekilnojamojo turto agentu, kuris dirba toje pačioje įmonėje, kaip ir pardavėjo agentas, gali apie tai pranešti.