Mokslo retorika yra tyrimo sritis, kuria siekiama suprasti įtikinėjimo ir retorikos vaidmenį moksliniame žinių ieškojime. Kaip platus terminas „mokslas“ paprastai suvokiamas kaip sritis, pagrįsta objektyviu žinių apie pasaulį siekiu. Nors daugelis mokslo aspektų iš esmės yra pagrįsti griežtais eksperimentais, kitos vyraujančios mokslo dalys apima įtikinėjimą ir retoriką. Pavyzdžiui, mokslininkai turi kreiptis dėl dotacijų, kad gautų finansavimą tyrimams – šis procesas daugiausia grindžiamas įtikinėjimu. Mokslo retorika taip pat susijusi su mokslo poveikiu viešajai politikai ir įvairioms filosofinėms diskusijoms įvairiose mokslo srityse.
Nors dauguma mokslininkų įvairiais savo karjeros momentais praktikuoja mokslo retoriką, jie rečiau nei sociologai ir mokslo istorikai nagrinėja ją kaip akademinį dalyką. Mokslo retorika yra labai svarbi socialinei ir istorinei įvairių mokslo šakų raidai, todėl yra svarbi tyrimo sritis. Pavyzdžiui, mokslo sociologai gali tyrinėti mokslo ir politinės politikos santykį, ypatingą dėmesį skirdami mokslinės retorikos naudojimui, siekiant įtikinti politikos formuotojus įvairių problemų ar galimybių egzistavimu.
Svarbu pažymėti, kad mokslo retorikos taikymas nebūtinai kenkia daugumos mokslinių tyrimų formų griežtam eksperimentiniam pagrindui. Eksperimentavimas yra mokslinės praktikos pagrindas – mokslo retorika naudojama siekiant įtikinti kitus surinktų rezultatų teisingumu ir svarba. Pavyzdžiui, tyrimų grupė gali sužinoti ką nors svarbaus apie paplitusią ligą. Tokiems atradimams atlikti naudojami moksliniai eksperimentais pagrįsti metodai, o retoriniai metodai gali būti reikalingi siekiant įtikinti politikos formuotojus įgyvendinti tinkamą visuomenės sveikatos politiką. Paprastas mokslinių žinių kaupimas nėra ypač naudingas visuomenei, todėl mokslo retorika naudojama mokslo išvadų vertei perduoti kitiems.
Kaip ir kitose retorikos formose, moksliniame diskurse dažniausiai naudojami įvairūs retoriniai kreipimaisi, susiję su emocijomis ar autoritetu. Pavyzdžiui, mokslininkas gali remtis savo, kaip mokslininko, vaidmeniu, kai tvirtina, kad įvairūs teiginiai yra teisingi arba svarbūs. Nors tiesa, kad kiti paprastai neturi prieigos prie tiesioginės laboratorijos patirties ar žinių, reikalingų visiems moksliniams rezultatams suprasti, tokie autoritetais pagrįsti kreipimaisi gali būti pavojingi. Priimant silpną argumentą, pagrįstą kalbėtojo autoritetu, galima įgyvendinti brangiai kainuojančią ar net destruktyvią politiką arba finansuoti gana nenaudingus mokslinius tyrimus.