Molekulinis maistas paprastai suprantamas kaip bet koks natūralus maistas, išaugintas iš sėklų, kurioms buvo atliktas tyčinis molekulinės inžinerijos procesas. Dažnai sėklos pakeičiamos taip, kad gautas augalas būtų mažiau jautrus daugeliui veiksnių, galinčių pakenkti pasėliui. Molekuliniai maisto produktai taip pat gali būti keičiami, siekiant padidinti konkretaus produkto skonį arba tiesiog kaip priemonę užtikrinti sveiką derlių ir didelį derlių.
Dauguma procedūrų, naudojamų keičiant maistą, yra susijusios su augalo atsparumu. Sukurtas maistas bus atsparesnis nepalankioms oro sąlygoms, pvz., sausrai ar per dideliam saulės spindulių poveikiui. Molekulinis maistas taip pat gali atlaikyti pelėsį, pūtimą ir kitas augalų ligas, dėl kurių pasėlis gali sugesti. Yra netgi pakeisto maisto pavyzdžių, kurie yra specialiai sukurti taip, kad būtų atsparūs įvairių vabzdžių užkrėtimui.
Taip pat yra molekulinių maisto produktų pavyzdžių, kurie yra stipresnio skonio ar aromato nei panašios veislės. Sustiprintas skonis ir kvapas dažnai pageidautina naudoti su šaldytomis ar konservuotomis daržovėmis, nes po virimo jos išsaugos daugiau skonio. Molekuliniai maisto produktai taip pat gali būti sukurti taip, kad gaminant išliktų daugiau spalvos. Tokiu atveju patiekalo pateikimas bus ne tik skanus, bet ir patrauklus.
Kai kuriais atvejais terminas molekulinis maistas buvo vartojamas kalbant apie maisto ruošimo būdą, o ne į patį maistą. Pavyzdžiui, jei naudojama alternatyva tradiciniams gaminimo būdams, pvz., sintezės gaminimas, gaunami patiekalai gali būti suprantami kaip molekulinis maistas. Tačiau dauguma kulinarijos ekspertų linkę manyti, kad molekulinis maistas yra genetiškai pakeistas maistas, o ne maistas, paruoštas netradiciniu būdu.