Molinia yra gentis, priklausanti Poaceae šeimai ir Gratioleae genčiai. Šioje gentyje yra dvi lapuočių žolių rūšys. Molinia caerulea rūšis paprastai vadinama purpurine pelkine žole, o Molinia arundinacea rūšis vadinama aukšta pelkių žole. Šios žolės dažniausiai auga Europoje ir Azijoje ir dažniausiai naudojamos kaip dekoratyviniai sodo augalai.
M. Caerulea gali užaugti iki 35 colių (90 cm) aukščio saulėje arba daliniame pavėsyje. Jie klesti gerai nusausintame drėgname dirvožemyje, kuris yra neutralus ar rūgštus. Šios žolės turi plačiai išlenktus lapus ir primena fontanus. Iš šių į fontaną panašių kauburėlių išnyra permatomos gėlės, kurios prasideda žaliai, nusidažo purpuriškai rudai, o augalui bręstant galiausiai pagelsta. Molinia caerulea yra universalūs augalai, nes jie gali būti naudojami planuojant sienas, kaip daugiamečių augalų partneriai arba sodinami į vidinį kiemą ar patalpose.
Kita populiari veislė yra margoji pelkinė žolė arba Molinia caerulea variegata, kurios lapai yra žali ir pieno baltumo dryžuoti, užaugantys iki 30 colių (75 cm). Ašmenys paprastai yra maždaug 0.3 colio (8 mm) pločio ir siaurėja iki plono taško. Šie augalai auga lėtai, ir prireikia maždaug trejų metų, kol jie pasiekia maksimalų aukštį, net augdami idealiomis sąlygomis. Jų gležnos, vertikalios gėlės geltonais stiebais ir purpuriniais spygliais išlenda rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Jie gali būti patrauklūs daugiamečiai apvadai, nes yra kompaktiški, o jų gėlės gali atrodyti kaip mirguliuojantis nėrinių šydas, pučiant nedideliam vėjeliui.
M. arundinacea arba aukšta pelkių žolė turi išlenktus ir siaurus lapus, kurie yra 2 colių (5 cm) pločio ir siekia iki 4 m ilgio. Šios žolės auga gumulėliais, o permatomos auksinės spalvos žiedai ilgais stačiais stiebais žydi nuo liepos iki rugsėjo. Jų gėlės gali užaugti iki 1.2 pėdų (8.3 m) aukščio. Žolė gali savaime sėti pavėsyje, bet negali to padaryti esant saulėje. Vėsiame klimate jie puikiai auga saulėje, tačiau karštose vietose jiems reikia šešėlio ir pakankamai vandens.
Molinia arundinacea naudoja golfo aikštynų kraštovaizdžio kūrėjai, esantys netoli tvenkinių ar vandens telkinių. Namų sodininkai ir kraštovaizdžio meistrai dažnai juos naudoja kraštams, atrankai ar žalumynams. Jas galima sodinti ir tose vietose, kur reikia aukštų augalų, bet kur nėra pakankamai vietos stambiems ar sunkiems augalams.