Mongolinė dėmė yra odos spalvos pakitimo dėmė, kuri paprastai būna mėlyna ir dažniausiai atsiranda tamsiaodžiams kūdikiams ir vaikams. Taip pat žinomos kaip įgimta odos melanocitozė, šios dėmės dažniausiai susidaro prenatalinio vystymosi metu ir atsiranda dėl pigmentacijos susikaupimo po odos paviršiumi. Jie nekelia pavojaus sveikatai ir linkę palaipsniui išnykti vaikui augant. Tačiau dėl savo išvaizdos, panašios į mėlynes, jie, deja, kartais klaidingai laikomi prievartos prieš vaikus rodikliu.
Daugeliu atvejų mongolų dėmė yra mėlyna, nors ji taip pat gali būti pilka arba ruda. Paprastai jis nėra iškilęs ir turi tokią pat tekstūrą kaip ir likusi oda. Paprastai jo skersmuo svyruoja nuo vieno iki trijų colių (2.54–7.62 cm) ir dažnai turi banguotus, neaiškius kraštus. Dėmės gali atsirasti pavieniui arba grupėmis ir dažnai būna ant nugaros, pečių ir sėdmenų. Jie gana dažni tarp tamsiaodžių kūdikių ir vaikų ir gali atsirasti net 80–90 procentų Azijos, Rytų Afrikos ir Amerikos indėnų gimimų.
Tiems, kurie nėra susipažinę su šia būkle, Mongolijos dėmės išvaizda gali kelti nerimą. Tačiau svarbu pažymėti, kad dėmės yra visiškai nekenksmingos. Jie atsiranda prenatalinio vystymosi metu, kai melanino – medžiagos, suteikiančios odos paviršiui pigmentaciją – nuosėdos kaupiasi giliausiuose odos sluoksniuose, vadinamuose dermoje. Šios melanino nuosėdos gali būti matomos gimus arba netrukus po to.
Paprastai Mongolijos dėmė pradės nykti vaikui augant. Gana dažnai jis tampa nepastebimas vaikui sulaukus penkerių metų. Beveik visais atvejais jis išnyksta iki brendimo pradžios.
Dėl savo išvaizdos, panašios į mėlynes, Mongolijos dėmė kai kuriais apgailėtinais atvejais buvo klaidingai laikoma prievartos prieš vaikus požymiu, ypač tiems, kurie apie tai nežino. Nors vaikų apsauga, be abejo, yra itin svarbus rūpestis tiems, kurie dirba su vaikais ar kitaip reguliariai bendrauja su vaikais, nepagrįsti įtarimai dėl piktnaudžiavimo gali sukelti sielvartą ir įskaudinimą šeimose. Taigi pastebėję neįprastus vaiko odos spalvos pakitimus šio pastebėjimo neturėtų ignoruoti, o vengti daryti skubotas išvadas. Jei įmanoma, jie turėtų nedelsdami pasikonsultuoti su specialistu, pvz., mokyklos psichologu ar slaugytoju, kuris gali atskirti gerybines ligas, tokias kaip mongoliškos dėmės, nuo tikrų mėlynių.