Monofonijos apibrėžimas – tai dainuojamos arba grojamos muzikos natos, kurios neturi harmoninio komponento. Vietoj to, jie yra viena melodijos ar dainos dalis. Kai kurie ekspertai teigia, kad monofonija taip pat gali būti dainuojama melodijomis skirtingomis oktavomis su keliais balsais, jei natos išlieka visiškai tos pačios. Taip yra su kai kuriais grigališkaisiais choralais.
Antrasis monofonijos apibrėžimas yra tas, kad tai yra muzikinio kūrinio dalis, kurioje galima laikyti vieną natą. Juo galima groti arba dainuoti, o keli skirtingi instrumentai gali turėti tą pačią natą. Pagal šį apibrėžimą nata, kurią groja vienas ar daug muzikantų, turi būti vienintelis garsas tuo momentu muzikos kūrinyje. Ilgai išlaikoma nata operoje be harmoninio akompanimento yra monofonija.
Be grigališkojo choralo, daugybės giesmių formų yra monofonija. Bizantijos ir ambroziečių giesmės yra monofoninės. Plainchant arba plainsong, kai balsai dainuoja vieningai, anksti buvo sukurta Italijos, Airijos, Prancūzijos ir Ispanijos srityse. Viduramžių trubadūrų dainos taip pat buvo monofonijos pavyzdžiai. Pasibaigus viduramžiams ir atsiradus daugybei pasaulietinės muzikos formų, susidomėjimas harmonijos užtikrinimu tapo ryškesnis, o daugelis monofonijos formų išnyko.
Vakarų muzika neturi vienintelių monofonijos pavyzdžių. Indijos muzika, vadinama ragas, yra giesmės, kurios gali būti naudojamos Kundalini jogos metu, siekiant suaktyvinti chi arba kūno energijos šaltinius. Tai iš tikrųjų yra muzikinės terapijos forma, seniai atsiradusi prieš muzikos terapijos naudojimą šiuolaikinėje psichologijoje. Kaip ir daugelis krikščionių giesmių, ragos šaukiasi šventumo.
Kai kurios monofonijos formos reguliariai praktikuojamos visame pasaulyje. Paprastai taip dainuoti mokomi maži vaikai choruose. Tiesą sakant, pirmą kartą, kai tėvai dainuoja kūdikiui dainą a cappella, galbūt „The Itsy-Bitsy Spider“, kūdikis supažindinamas su monofonija. Labai mažų vaikų chorai dažnai sutelkia dėmesį į visus vaikus, dainuojančius vienbalsiai, nes jie moko vaikus dainuoti pagal melodiją. Akompanuojant mažų vaikų chorams dažnai skamba ta pati fortepijonu skambanti melodija be harmoninių elementų; taigi tai tikra monofonija.