Mononeuropatija yra būklė, kai pažeidžiamas vienas kūno nervas. Daugumą mononeuropatijos atvejų sukelia tiesioginiai sužalojimai, spaudimas nervui arba vietiniai sutrikimai, tokie kaip vėžys ar hematoma. Asmuo, turintis nervų pažeidimą, gali jausti dilgčiojimo pojūtį, tirpimą ar ilgalaikį skausmą. Simptomai linkę išnykti laiku pailsėjus ir vengiant bet kokios veiklos, kuri spaudžia nervus. Sunkaus nervų pažeidimo atvejais chirurgija ir fizinė terapija padeda sumažinti spaudimą ir atkurti raumenis problemos vietoje.
Žmogus patiria mononeuropatiją, kai tam tikra jėga daro nuolatinį spaudimą nervui. Suspaudimą gali sukelti labai žemiški veiksmai, pavyzdžiui, kojų sukryžiavimas ar ilgas spausdinimas kompiuteriu. Sužalojimai dėl kritimo ar kitų nelaimingų atsitikimų, sukeliančių vidinį patinimą, taip pat gali sukelti spaudimą nervams, kaip ir vidiniai navikai ar kraujo sankaupos, vadinamos hematomos. Dauguma žmonių jaučia dilgčiojimo pojūtį, kuris gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų vienu metu, jei spaudimo nepavyksta sumažinti. Taip pat dažnai atsiranda raumenų įtempimas, silpnumas ir nuobodus skausmas.
Mononeuropatija gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau gydytojai nustatė keletą nervų, kurie yra labiausiai linkę į šią būklę. Vidurinis riešo nervas dažnai suspaudžiamas dėl pasikartojančių rankų judesių, vadinamų riešo kanalo sindromu. Kai pažeidžiamas alkūnkaulio nervas, einantis alkūne, gydytojai diagnozuoja kubitinio tunelio sindromą. Nervų problemos blauzdose ir pėdose laikomos peronealinėmis monoeuropatijomis.
Gydytojai paprastai bando nustatyti ir gydyti pagrindinę mononeuropatijos priežastį, kad suteiktų pagalbą. Gydytojas gali atlikti fizinį egzaminą, kad pajustų raumenis aplink nervą, kad patikrintų, ar nėra įtempimo ir silpnumo. Daugeliu atvejų pacientams atliekami magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai, kad gydytojai galėtų patikrinti, ar nėra pažeidimų, navikų ar kitų sutrikimų, galinčių paveikti nervą. Nustačius tikslią mononeuropatijos priežastį, gydytojai gali nustatyti tinkamą gydymo kursą.
Jei simptomus sukelia spaudimas ir per didelis vartojimas, tiesiog pailsėjus kūno daliai ir vartojant nereceptinius vaistus nuo uždegimo, galima veiksmingai sumažinti diskomfortą. Pavyzdžiui, asmeniui, sergančiam riešo kanalo sindromu, paprastai nurodoma vengti veiklos, sukeliančios skausmą ir tirpimą, pavyzdžiui, spausdinti ar rašyti. Pacientui gali tekti dėvėti petnešas arba įtvarą, kad būtų apsaugoti raumenys ir išvengta per didelio spaudimo nervui. Paprasti fizinės terapijos pratimai gali būti naudingi atkuriant raumenų jėgą po to, kai išnyksta simptomai. Gydant ir prižiūrint lengvas mononeuropatijas paprastai galima palengvėti per kelis mėnesius.
Kitos priežastys reikalauja kitokio požiūrio į gydymą. Gali prireikti operacijos, kad būtų pašalintas navikas ar kita nenormali masė, kuri spaudžia nervą. Infekcijos paprastai gydomos geriamaisiais arba į veną leidžiamais antibiotikais, o su hematomomis galima kovoti su kraują skystinančiais vaistais. Laiku atlikta diagnozė ir kruopštus gydymas gali užtikrinti, kad pacientas visiškai atgaus jėgą ir kontroliuos pažeistą kūno dalį.