Monopolinė konkurencija – tai rinka, kurioje daug konkurentų siūlo panašius produktus, kurie gali būti diferencijuojami pagal savybes, kurios yra ne tik sąnaudos. Tokio tipo rinka yra labai paplitusi visame pasaulyje produktams už platų kainų diapazoną. Kartais vartotojai gali gauti naudos iš monopolinės konkurencijos, o kitais atvejais jie gali prarasti, priklausomai nuo produkto ir rinkos detalių. Taip pat neįprasta matyti rinkas, kuriose yra įvairių savybių, ir gana retai galima rasti rinką, kuri tiksliai ir grynai tilptų į vieną ekonomikos teoriją.
Paprastas monopolinės konkurencijos pavyzdys matomas automobilių pardavimuose. Visi automobiliai skirti tam pačiam tikslui – žmonių ir prekių transportavimui. Tačiau rinkoje yra daug įvairių automobilių tipų. Vartotojai gali rinktis iš skirtingų kėbulo tipų, kainų, spalvų ir kt. Nė vienas automobilių gamintojas nedominuoja rinkoje, daug konkurentų tiekia panašius produktus.
Kai egzistuoja monopolinė konkurencija, į rinką gana lengva patekti ir iš jos išeiti. Atskiros įmonės gali nustatyti savo gaminių kainas nedarydami įtakos kainoms didesnėje rinkoje, nes rinkoje nedominuoja nė viena įmonė, o vartotojai aiškiai suvokia, kad tarp konkurentų siūlomų produktų yra vadinamųjų „ne kainų skirtumų“.
Monopolinės konkurencijos sąvoką pirmą kartą aptarė 1930-aisiais ekonomistas Edwardas Hastingsas Chamberlinas. Daugelis ekonomistų ištyrė šią sąvoką nuo tada, ne tik nagrinėjo kitų rūšių konkurenciją ir būdus, kaip tokios rinkos veikia. Kadangi daugelyje rinkų yra konkuruojančių gamintojų, supratimas, kaip tokie gamintojai veikia rinkoje, gali būti svarbus tiriant visą rinką, be to, tai gali suteikti įžvalgų, kurias gamintojai gali panaudoti stiprindami savo pozicijas rinkoje.
Rinkoje, kuriai būdinga monopolinė konkurencija, vartotojai dažnai pastebi, kad įmonės sunkiai dirba siekdamos užtikrinti, kad jų produktai būtų diferencijuojami ir kad šie skirtumai būtų naudojami kaip pardavimo taškai. Pavyzdžiui, burnos skalavimo skysčių gamintojai skatina savo vartotojus lyginti savo gaminius su kitais, ieškoti odontologų asociacijų patvirtinimų, naudoti išskirtines pakuotes ir imtis kitų priemonių, kad jų produktai išsiskirtų. Galima pastebėti, kad tokioje rinkoje vartotojai gali būti pasirengę už kai kuriuos gaminius mokėti daugiau, nes mano, kad yra didelių skirtumų, kurie turi įtakos kokybei ar veikimui ir todėl papildomos išlaidos yra priimtinos.