Kas yra Monotremas?

Monotremas yra žinduolių rūšis, kuri deda kiaušinius. Egzistuoja tik dviejų rūšių monotremos – plekšnė ir echidna, kurios aptinkamos tik Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje arba Tasmanijoje. Monotremas yra unikalus ir neįprastas žinduolis ne tik todėl, kad jis deda kiaušinius, bet ir dėl to, kad kai kurios jo skeleto struktūros primena paukščius ir roplius. Dėl šių savybių monotremas yra primityvesnis gyvūno tipas.

Plekšnė yra laikoma keistai atrodančiu žinduoliu, be kailio, su snapu, uodega ir pleiskanojančiomis pėdomis. Jis medžioja vandens dugne, rinkdamas maistą, pvz., vabzdžius, vėžiagyvius ir kirminus, į savo skruostų maišelius, tada iškeldamas maistą į paviršių, kad galėtų valgyti. Kadangi plekšnė neturi dantų, ji taip pat kaupia žvyrą ir purvą, kad padėtų kramtyti maistą. Plekšnė gali išbūti po vandeniu keletą minučių, bet turės grįžti į paviršių, kad gautų oro.

Plekšnės patinas ant užpakalinių kojų kulno turi nuodingą spygliuką, kuris, nors ir nėra ypač pavojingas žmonėms, gali būti mirtinas kitiems gyvūnams. Plekšnės pėdų tinklai atsitraukia, kad atskleistų atskirus nagus, o tai leidžia iškasti urvus vandens krante, kur patelė deda kiaušinėlius. Paprastai plekšnės patelė deda vieną ar du kiaušinėlius, kurie išsirita maždaug per 10 dienų. Mama lieka urvelyje, kad sušildytų kiaušinėlius, o paskui prižiūrėtų kūdikius jiems išsiritus. Ji žindys juos, kol jiems sueis maždaug trys–keturi mėnesiai, per tą laiką jie galės plaukti.

Echidna, dar vadinama dygliuotuoju skruzdėlynu, yra monotrema, gyvenanti krūmynuose. Jis turi mažas akis ir ilgą snapą ant mažyčio veido ir trumpas kojas su nagais, naudojamas kasti. Trumpasnapis echidna turi tamsų kailį ir spyglius, išsidėsčiusius nugaroje ir šonuose. Palyginimui, ilgasnapis echidna turi mažiau kailio ir daugiau matomų spyglių. Echidna apsisaugo susisukdama į kamuoliuką arba iškasdama duobutę, kad atidengtų tik stuburus ir apsaugotų veidą bei pilvą.

Kaip ir plekšnė, echidna neturi dantų. Echidna naudoja ilgą, lipnų liežuvį, kad gautų ir valgytų maistą, kurį sudaro skruzdėlės, sliekai ir termitai. Kasdama skruzdėles ar kitą maistą, echidna taip pat dažnai suės daug nešvarumų. Kad sutrintų maistą į pastą, kad galėtų jį nuryti, echidna naudoja liežuvį ir burnos stogą.

Taip pat kaip ir plekšnė, echidnos patelė deda vieną ar du kiaušinėlius, kurie išsirita maždaug per 10 dienų. Tačiau echidna turi maišelį, kuriame ji laiko šiuos kiaušinius ir kūdikius, kai jie išsirita. Echidnos kūdikis lieka maišelyje, priekinėmis kojelėmis laikosi už mamos plaukų ir čiulpia pieną, kurį į maišelį išskyrė mama, kol išauga stuburai. Tada mama laiko kūdikį urvelėje, kur ji periodiškai grįš pamaitinti.