Moralinė psichologija yra studijų sritis, susijusi su psichologijos ir etikos pasekmėmis. Ši sritis yra studijuojama tiek psichologijos, tiek filosofijos srityse, nors kiekviena tema nagrinėjama skirtingais metodais ir skirtingais požiūriais. Psichologija sutelkia dėmesį į būdus, kuriais susiformavo moraliniai įsitikinimai. Filosofijoje moralinė psichologija paprastai reiškia pažiūras į moralinį samprotavimą.
Psichologija tiria, kaip formuojasi moralinis samprotavimas ir kas daro dalykus moraliai teisingus ar neteisingus. Amerikiečių psichologas Lawrence’as Kohlbergas iškėlė teoriją, kad žmogaus moralinio mąstymo raida vyksta keliais etapais. Jis įsitraukė į tyrimus, kurie bandė nustatyti, kaip skirtingi asmenys reaguotų į moralines dilemas. Aštuntajame dešimtmetyje ir psichologai, ir filosofai kritikavo Kohlbergo teoriją. Tačiau kiti jį laiko naujos psichologijos srities įvedimu.
Kohlbergas iškėlė teoriją, kad ikikonvencinis moralinis samprotavimas, kuris kontroliuoja moralinius sprendimus, išsivysto vaikystėje. Šie sprendimai pirmiausia yra pagrįsti vengimu nuo bausmės ir malonumo. Šiame etape atliekamiems pasirinkimams įtakos turės fiziniai įvykiai, sukeliantys malonumą ar skausmą.
Kitas samprotavimo etapas, įprastinis moralinis samprotavimas, pasiekiamas paauglystėje. Šio amžiaus sprendimai yra sutelkti į tėvų ar valdžios atstovų pritarimą. Suaugus pasiekiamas trečiasis moralinio mąstymo etapas – pokonvencinis moralinis samprotavimas. Šiame lygmenyje asmuo gali priimti sprendimus remdamasis standartais, kuriuos jis įvertino nepaisydamas visuomenės pažiūrų.
Filosofijoje moralės psichologija linkusi nurodyti moralės klausimus. Tai gali paliesti „gero“ gyvenimo pobūdį arba tai, kaip žmogus gali jo pasiekti. Diskusijos su moraline psichologija susijusiomis temomis literatūroje kilo dar Platono respublikoje. Filosofija gali kelti klausimą, kas įkvepia ar motyvuoja žmogų veikti, svarstydama, ar asmenys tikrai gali užsiimti nesavanaudiškais veiksmais, ar veikiau veikti vien tik dėl savo interesų. Filosofai, tokie kaip Jeremy Benthamas, J. S. Millis ir Friedrichas Nietzsche, teigė, kad egoizmas dominuoja.
Klasikinė filosofija, apimanti Platono ir Aristotelio darbus, buvo orientuota į moralinės psichologijos idėjas. Iki viduramžių ji išliko filosofinės veiklos centre. Tačiau šios teorijos turi mažesnį vaidmenį šiuolaikinės etikos idėjose. Šiuolaikiniame pasaulyje moralinė psichologija galėtų būti naudojama vertinant daugybę klausimų, įskaitant švietimo įstaigų politiką, skatinančią gerą elgesį arba atgrasant nuo blogo elgesio. Filosofijoje moralinė psichologija galėtų būti naudinga nagrinėjant etines teorijas.