Morfėja yra odos sutrikimas, kuriam būdingos kietos, pakitusios spalvos, izoliuotos dėmės. Liga paprastai yra lėtinė, tačiau simptomai gali atsirasti ir išnykti bėgant metams. Be to, kad keičiasi fizinė odos išvaizda, sutrikimas paprastai nesukelia rimtų sveikatos problemų. Žmonės, susirūpinę dėl savo išvaizdos, gali naudoti vietinius kremus ar geriamuosius vaistus, kad sumažintų paraudimą ir suminkštintų odą. Šviesos terapijos seansai taip pat gali būti veiksmingi simptomams pagerinti.
Tikslios morfėjos priežastys nėra gerai suprantamos, tačiau atrodo, kad ji yra susijusi su labiau niokojančiu jungiamojo audinio sutrikimu, vadinamu sklerodermija. Odos audiniai sukietėja dėl perteklinės kolageno gamybos ir kaupimosi. Generalizuotos sklerodermijos atveju, kolageno kaupimasis gali ne tik subjauroti odą, bet ir pažeisti sąnarių audinius bei vidinius organus supančias dangas. Tačiau dauguma morfėjos atvejų yra izoliuoti iki atokiausių odos sluoksnių.
Manoma, kad su morfėjos išsivystymu susiję keli rizikos veiksniai ir galimos priežastys. Atrodo, kad radiacijos poveikis pramonėje ar ligoninėse yra pagrindinė priežastis. Tam tikros sunkios virusinės infekcijos, įskaitant tymus ir hepatitą B, kai kuriems pacientams yra morfėjos pirmtakai. Skiepijimas nuo tokių infekcijų taip pat gali sukelti odos problemų, ypač labai mažiems vaikams ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema. Be to, įtariama, kad genetika vaidina svarbų vaidmenį skatinant žmogų susirgti sklerodermija ir morfėja.
Kietos odos dėmės dažniausiai susidaro ant pilvo, krūtinės ar nugaros, tačiau gali atsirasti simptomų ir kitoje kūno vietoje. Liečiant oda jaučiasi kieta ir sausa, o pleistras dažniausiai būna tamsiai raudonos arba violetinės spalvos su šviesesniu centru. Kai pleistras atsiranda, jis paprastai išlieka keletą metų, kol išnyksta savaime. Daugelis žmonių turi pasikartojančią morfėją tose pačiose kūno vietose.
Dermatologas gali diagnozuoti būklę atidžiai įvertinęs fizinius simptomus ir paimdamas nedidelį audinio mėginį iš pleistro laboratorinei analizei. Biopsijos rezultatai gali patvirtinti kolageno baltymų perteklių viduriniame ir išoriniame odos sluoksniuose. Jei gydytojas įtaria, kad pažeistas giluminis odos audinys, jis gali paskirti ultragarso ar magnetinio rezonanso tyrimus.
Lengvų morfėjos atvejų gydyti paprastai nerekomenduojama, nes tikėtina, kad simptomai ilgainiui išnyks be medicininės priežiūros. Dermatologas gali nuspręsti paskirti vietinį priešuždegiminį tepalą arba geriamąjį kortikosteroidą, kad paskatintų greitesnį gijimą. Kai kurie gydytojai taiko fotodinaminę terapiją – klinikinę procedūrą, kurios metu pažeistoms odos ląstelėms atstatyti naudojama didelio intensyvumo ultravioletinė šviesa. Chirurgija būtina tik tuo atveju, jei pažeistos odos lopinėlis guli išilgai sąnario ir apsunkina judesius.