Motinos serumo patikra susideda iš dviejų skirtingų testų, atliekamų nėščioms motinoms skirtingu nėštumo metu, kurie gali padėti parodyti didesnę ar mažesnę tam tikrų vaisiaus apsigimimų tikimybę. Šie testai nėra apsigimimų diagnozė – jie gali parodyti, kad reikia atlikti papildomus diagnostinius tyrimus arba kad tolimesnė diagnozė tikriausiai nereikalinga. Atranka yra neinvazinė ir gali būti teikiama pirmenybė išsamesniems ir kai kuriais atvejais rizikingesniems diagnostikos metodais.
Pirmąjį motinos serumo atrankos testą sudaro du elementai ir jis atliekamas 11–13 nėštumo savaitę. Pirmasis elementas yra motinos kraujo tyrimas, paprastai renkamas laboratorijoje. Antroji dalis yra ultragarsas.
Motinos kraujyje vertinamas beta-HCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) kiekis ir PAPP-A (su nėštumu susijęs plazmos baltymas-A). Šių lygių pokyčiai, palyginti su numatomomis normomis, gali rodyti didesnę 18-osios trisomijos, Dauno sindromo ir įgimtų širdies ydų riziką. Kraujo rezultatai lyginami su vaisiaus kaklo užpakalinės dalies ultragarso matavimais, kurie, padidėjus storiui, gali reikšti papildomą riziką.
Jei pirmojo trimestro motinos serumo atrankos rezultatai rodo papildomą vaisiaus sutrikimų riziką, praėjus keliems mėnesiams po tyrimo moterims gali būti atliekamos amniocentezės, choriono gaurelių mėginiai arba vaisiaus echokardiograma. Šie papildomi diagnostiniai tyrimai reikalingi, nes nenormalūs motinos serumo tyrimo rezultatai gali būti klaidingi pavojaus signalai. Užuomina apie padidėjusią apsigimimų ar genetinių problemų riziką nereiškia, kad yra paveiktas vaisius.
Kai kurioms moterims pirmą kartą atliekama motinos serumo atranka ir siūlomi nenormalūs radiniai, o antrasis tyrimas atliekamas antrąjį trimestrą. Arba moterys gali palaukti iki antrojo trimestro, prieš atlikdamos patikrinimą, arba gali jo visai neatlikti. Antrasis patikrinimas yra trigubas testas, kuriuo matuojami skirtingi dalykai. Jis žiūri į hcG, bet taip pat įvertina estradiolį ir alfa-fetoproteiną. Keturkampis testas, alternatyva, matuoja dar vieną hormoną motinos kraujyje, vadinamą inhibinu-A, padidindamas testo rodmenų tikslumą maždaug 10–15%.
Antrojo trimestro motinos serumo patikra taip pat įvertina kitus veiksnius, kai atsižvelgiama į riziką susilaukti kūdikio su tam tikrais apsigimimais ar genetinėmis problemomis. Ankstesnių gimdymų skaičius, motinos amžius ir motinos sveikata sudaro santykį, kuris rodo riziką. Vėlgi, šie testai neįrodo, kad yra apsigimimų. Jie tik siūlo rizikos dydį, pagrįstą bandymų rezultatais. Kita vertus, nuoseklūs pirmojo ir antrojo trimestro testavimo rezultatai gali gana patikimai numatyti tokias sąlygas kaip Dauno liga 90–95% laiko.
Motinos serumo tikrinimas nereikalingas, o kai kurios moterys gali papasakoti siaubo istorijas apie patikrinimus, kuriuose netiksliai buvo pasiūlyti apsigimimai. Kai kurioms būsimoms mamoms patinka galimybė atlikti šiuos tyrimus, nes jie gali atmesti išsamesnės diagnozės poreikį, nors tyrimai su normaliais rezultatais taip pat gali būti netikslūs. Sužinojus daugiau, yra įrodymų, kad šie testai iš tikrųjų yra tikslesni nei manyta, o kai kurie mokslininkai teigia, kad patobulinus tokius patikrinimus ilgainiui gali nebereikėti daugiau invazinių diagnostikos priemonių.