Sąvoka „motoriniai kalbos sutrikimai“ reiškia vaikystėje ar pilnametystėje pasitaikančių sąlygų, kurios neigiamai veikia žmogaus gebėjimą kurti kalbą, kategoriją. Dvi motorinių kalbos sutrikimų subkategorijos yra kalbos apraksija, kuri yra sunku naudoti motorinius įgūdžius, reikalingus specifiniams garsams skleisti, ir dizartrija arba burnos raumenų silpnumas. Gali būti sunku suprasti motorinių kalbos sutrikimų paveikto žmogaus kalbą.
Asmeniui dizartrija gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių. Trauminiai įvykiai, tokie kaip smegenų sužalojimas ar insultas, gali neigiamai paveikti motorinius įgūdžius. Įvairios sveikatos sąlygos taip pat gali sukelti dizartriją. Kai kurios iš šių būklių yra smegenų augliai, amiotrofinė šoninė sklerozė arba ALS, Guillain-Barre sindromas, Laimo liga ir Parkinsono liga.
Dizartrijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kaip ir kur buvo pažeista nervų sistema. Asmens, sergančio dizartrija, kalba gali būti lėta, neaiški, greita, užkimusi, labai švelni arba skambėti kaip monotoniška. Žmogui taip pat gali būti sunku kramtyti, nuryti ar kontroliuoti seilių išsiskyrimą. Vartojant tam tikrų rūšių vaistus, pvz., narkotines medžiagas ir raminamuosius, gali pasireikšti laikina dizartrija.
Kalbos apraksija arba verbalinė apraksija turėtų būti atskirta nuo apraksijos tipų, kurie paveikia kitas kūno dalis, pavyzdžiui, galūnes. Verbalinė apraksija reiškia, kad sunku išdėstyti kalbos garsus tinkama tvarka, kad būtų galima tinkamai bendrauti. Kartais apraksija sergantis asmuo netyčia pasakys žodžius ar nesąmoningus skiemenis, kurie savo garsu yra panašūs į tikslinį žodį. Šie asmenys gali geriau sakyti įprastus atsakymus, pvz., įprastus sveikinimus, nei kalbėti konkrečią kontekstinę reikšmę.
Vaikystės kalbos apraksija laikoma atskiru sutrikimu. Šiuo atveju vaikas turi fizinį gebėjimą kurti garsus su motorinėmis funkcijomis, tačiau jam reikia pagalbos koordinuojant tuos motorinius įgūdžius, kad pagal poreikį išgautų tinkamus garsus. Šie vaikai gali neturėti amžių tinkamo šnekamojo žodyno ir gali atrodyti nusivylę bandymais kalbėti.
Kai kuriais atvejais vienu metu gali atsirasti įvairių motorinių kalbos sutrikimų. Kai kuriems asmenims apraksija ir dizartrija gali pasireikšti kartu, priklausomai nuo pagrindinės priežasties. Verbalinė apraksija taip pat kartais atsiranda kartu su afazija, būkle, kai smegenų pažeidimas paveikia kalbos gamybą.
Motorinių kalbos sutrikimų padariniai gali sumažinti žmogaus gebėjimą efektyviai bendrauti. Savo ruožtu tokia situacija gali sukelti socialinių santykių sunkumų. Gali būti, kad žmogus, sergantis kalbos apraksija ar diartrija, dėl bendravimo problemų gali patirti izoliaciją ir depresiją. Kalbos patologas gali padėti asmenims pertreniruoti kalbos raumenis, kad jie skleistų norimus bendravimo garsus.