Motorinių neuronų pažeidimas yra bet koks nervų, atsakingų už kūno judėjimo kontrolę, pažeidimas ar anomalija. Motorinių neuronų pažeidimai gali turėti daug skirtingų priežasčių, įskaitant fizinę traumą, autoimuninius sutrikimus ir vaisiaus vystymosi anomalijas. Jie trukdo normaliai motorinei kontrolei, taigi ir judėjimui, nes pažeisti neuronai tampa mažiau veiksmingi perduodant signalus tarp centrinės nervų sistemos ir raumenų. Be galūnių mobilumo ir gebėjimų, tokių kaip vaikščiojimas, jie taip pat gali sutrikdyti kitas motorines funkcijas, tokias kaip kalbėjimas, kramtymas ir rijimas. Poveikis gali būti labai įvairus – nuo nedidelių raumenų kontrolės sutrikimų iki visiško paralyžiaus ar mirties.
Šie pažeidimai dažnai skirstomi į dvi kategorijas: viršutinių motorinių neuronų pažeidimus ir apatinius motorinių neuronų pažeidimus. Viršutiniai motoriniai neuronai prasideda motorinėje smegenų žievėje ir tęsiasi žemyn į smegenų kamieną ir nugaros smegenis, kur susitinka su apatiniais motoriniais neuronais, kurie tęsiasi nuo stuburo iki raumenų. Pažeidimo pasekmės priklauso nuo to, kur jis yra. Bendras abiejų tipų pažeidimų bruožas yra raumenų tonuso ar tonuso sutrikimai, daliniai raumenų susitraukimai, kurie nuolat vyksta kūne. Tikslus pažeidimų sukeltų simptomų pobūdis ir sunkumas priklauso nuo jų dydžio ir vietos.
Viršutinių motorinių neuronų pažeidimai dažniausiai sukelia tokius simptomus kaip sumažėjęs stiprumas, smulkiosios motorikos valdymo problemos ir spazmiškumas. Spastiškumas yra būklė, kai žmogaus raumenų tonusas padidėja iki nenormalaus lygio, todėl atsiranda nuolatinė raumenų įtampa, vadinama hipertonija. Raumenys tampa įtempti ir ne tokie lankstūs, kai kuriais sunkiais atvejais net iki nejudrumo, o sergančiam asmeniui gali atsirasti raumenų spazmai arba atsirasti laikysenos ar eisenos problemų. Pernelyg didelis raumenų įtempimas taip pat gali sukelti pernelyg aktyvius refleksus arba hiperrefleksiją.
Apatinio motorinio neurono pažeidimas dažniausiai sukelia suglebusį paralyžių – būklę, kai susilpnėja raumenys, o raumenų tonusas tampa per žemas – būklė vadinama hipotonija. Dėl to gali iš dalies arba visiškai prarasti paveiktų raumenų mobilumą ir galiausiai gali atsirasti atrofija bei raumenų nykimas. Šie pažeidimai taip pat gali sukelti refleksų susilpnėjimą arba visai nebuvimą, vadinamą hiporefleksija, ir netaisyklingus susitraukimus, vadinamus griaučių raumenų virpėjimu.
Ligos, pažeidžiančios motorinius neuronus, dažnai yra progresuojančios, sukelia didesnę nervų sistemos žalą ir laikui bėgant pažeidžiamumą, nors taip būna ne visada. Viršutinių motorinių neuronų pažeidimai dažniausiai pastebimi žmonėms, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, taip pat yra pirminės šoninės sklerozės ir kai kurių išsėtinės sklerozės formų priežastis. Apatinių motorinių neuronų pažeidimai pastebimi tokiomis sąlygomis kaip progresuojanti raumenų atrofija, spinalinė raumenų atrofija ir progresuojantis bulbarinis paralyžius. Amiotrofinė šoninė sklerozė, paprastai vadinama Lou Gehrig liga, pažeidžia ir viršutinius, ir apatinius motorinius neuronus.