Motyvacinis pokalbis – tai požiūris į konsultavimą, kai terapeutas ir klientas bendradarbiauja, o terapeutas skatina klientą susikurti savarankiškumą ir savarankiškumą. Šis metodas plačiai taikomas konsultuojant priklausomybę, tačiau jis gali būti naudingas ir kitų problemų gydymui. Pacientai, besidomintys motyvaciniu pokalbiu kaip terapijos metodu, gali ieškoti praktikų konsultuodamiesi su profesinėmis organizacijomis, prašydami siuntimų ir tikrindami sąrašus savo srityse.
Šis terapijos modelis yra į klientą orientuoto požiūrio pavyzdys. Terapeutas per seansą nesmerkia ir nekonfrontuoja ir dirba su klientu, o ne prieš jį. Motyvacinio pokalbio metu terapeutas kalbasi su tiriamuoju ir skatina ją pačiai suvokti problemą, kuri ją atveda į terapiją. Užuot siūlęs idėjas, terapeutas nori, kad klientas sugalvotų koncepcijas savarankiškai.
Pavyzdžiui, gydydamas priklausomybę, terapeutas kalbėsis su klientu apie jo narkotikų vartojimą, gyvenimą ir emocinę būseną, o ne konfrontuodamas su klientu aptardamas priklausomybę. Galiausiai klientas gali pradėti kalbėti apie priklausomybę, sukurti pokalbio pradžią apie tai, ar jis nori gydymo ir kokios jam gali būti naudingos galimybės. Tai gali padidinti sėkmės tikimybę, nes klientas turi aktyviai pasirinkti gydymą, o ne būti verčiamas jį gydyti.
Motyvuojantiems pokalbiams reikalingas ryšys tarp paciento ir terapeuto, ypač jei konsultuoti įpareigoja teismas arba gydymo programa. Šis metodas gali būti veiksmingas atspariems pacientams tol, kol terapeutas yra kantrus ir gali rasti būdą, kaip pasiekti klientą. Pacientai, pripratę prie priešiškų terapeutų santykių, gali pasijusti patogesni aplinkoje, kurioje jie kontroliuoja pokalbį ir atlieka aktyvų vaidmenį terapijoje. Gydymui atspariems pacientams, kuriems nesiseka kitos terapijos rūšys, motyvacinis pokalbis gali būti geras pasirinkimas.
Šios technikos mokymus gali gauti įvairios institucijos, rengiančios konsultantus ir terapeutus. Gydytojai turės galimybę atlikti klinikinę praktiką su priežiūra. Šiuose užsiėmimuose jie taiko motyvacinį pokalbį, o patyręs terapeutas stebi ir teikia patarimus. Laikui bėgant, stažuotojas taps savarankiškesnis, kol galės savarankiškai vesti seansus ir galės kreiptis dėl pažymėjimo, kad taptų licencijuota terapeute. Daugelis terapeutų priklauso profesinėms organizacijoms, kad galėtų naudotis tinklo galimybėmis ir palengvinti profesinį tobulėjimą.