MRSA virimas yra fizinis simptomas, pasireiškiantis esant meticilinui atspariai Staphylococcus aureus (MRSA) infekcijai. Laikoma odos stafilokokinės infekcijos forma, MRSA furunkuliai pasireiškia kaip progresuojančios odos opos, kurios formuoja sulaikomą infekciją, dėl kurios be tinkamo gydymo gali susidaryti abscesas. Asmenims, sergantiems MRSA virimu, gali būti atliekami diagnostiniai tyrimai, siekiant patvirtinti stafilokokinės infekcijos buvimą, dėl kurios paprastai skiriami agresyvūs antibiotikai. Gydymas apima infekcijos pašalinimą iš virimo, kad būtų skatinamas tinkamas gijimas ir užkertamas kelias infekcijos plitimui į kitas kūno dalis.
Teigiama, kad meticilinui atspari Staphylococcus aureus infekcija atsiranda dėl per didelio antibiotikų vartojimo, todėl kai kurie asmenys tampa pažeidžiami staph bakterijų. MRSA infekcija dažniausiai užsikrečiama bendruomenėje arba institucinėje aplinkoje, pavyzdžiui, ilgalaikės priežiūros įstaigoje ar ligoninėje. Gana visur paplitęs mikroorganizmas, šio tipo staph bakterijos paprastai laikomos grėsme tik tiems asmenims, kurie neseniai buvo hospitalizuoti, kurių imunitetas yra susilpnėjęs arba užsiima kontaktiniu sportu, kur gali būti traumų.
Meticilinui atspari Staphylococcus aureus infekcija paprastai diagnozuojama paėmus odos biopsiją arba paėmus audinių mėginį iš pažeistos vietos ar pažeidimo. Pateikiami laboratorinei analizei, tyrimų rezultatai paprastai gaunami per porą dienų. Šiuo laikotarpiu neretai žmonėms, sergantiems MRSA virimu, duodama agresyvių antibiotikų vaistų, tikintis teigiamo tyrimo rezultato.
Patekusios per odą, būtent įbrėžimų ar įpjovimų metu, stafilokokinės bakterijos paprastai iš karto patenka į naują aplinką, sukeldamos paraudimą ir dirginimą. MRSA verda paprastai atrodo kaip spuogas, kuris greitai prisipildo pūliais. Jautrus liesti, žaizda laipsniškai kietėja, kai prisipildo infekcija, todėl susidaro balta „galva“. Negydomas virimas gali progresuoti ir susidaryti abscesas, kuris tuneliu nusileidžia į odą, sukeldamas papildomų komplikacijų, skatindamas infekcijos plitimą.
Asmenims, sergantiems MRSA infekcija, dažnai pasireiškia į gripą panašūs simptomai, tokie kaip karščiavimas, šaltkrėtis ir plačiai paplitęs raumenų diskomfortas. Kai kuriems gali pasireikšti ryškus nuovargis, nuolatinis kosulys ir sutrikęs gebėjimas tinkamai kvėpuoti. Sergantiesiems MRSA furunkuliais gali atsirasti tokių papildomų infekcijos požymių ir simptomų, todėl svarbu stebėti, ar jų būklė nepasikeitė. MRSA infekcija plinta greitai, o tam tikrais atvejais žmogaus būklė gali greitai pablogėti, todėl prireikia skubios ir tinkamos medicininės pagalbos.
Dauguma MRSA furunkulų gydomi žaizdos paviršiumi, kad infekcija galėtų nutekėti, o tai būtina gijimo procesui. Nusausinimo proceso metu reikia imtis atsargumo priemonių, nes skysta infekcija arba pūliai, netinkamai elgiamasi, kelia pakartotinio užsikrėtimo pavojų. Po to, kai infekcija pašalinta, antibiotikų vaistai gali būti toliau skiriami, kad būtų pašalinta bet kokia likusi infekcija. Asmenys, kuriems šiuo tikslu skiriami antibiotikai, paprastai raginami baigti išrašyti visą receptą, siekiant užtikrinti, kad infekcija būtų išnaikinta iš jų sistemos ir sumažintų galimybę užsikrėsti pakartotinai.