Mutacijų greitis – tai greitis, kuriuo organizmai patiria genetinių mutacijų, kurios gali apimti paprastus genetinius variantus arba sudėtingesnes mutacijas, dėl kurių labai skiriasi nuo kitų tos pačios rūšies organizmų. Mutacijų greitis paprastai išreiškiamas kaip mutacijų tikimybė per vieną kartą. Žmonės kartais painioja mutacijų dažnį su mutacijų dažniu: šis rodiklis reiškia mutacijos tikimybę, o dažnis iš tikrųjų apima organizmų, turinčių tam tikrą genetinę mutaciją, skaičių.
Rūšys, kurioms būdingas didelis mutacijų dažnis, gali lengviau prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Tačiau didelis mutacijų dažnis gali būti blogas asmenims, nes daugelis mutacijų nėra naudingos. Dėl to dėl didelio mutacijų greičio daugelis individų mirtų, o kai kurie išsivystė taip, kad reaguotų į aplinkos pokyčius ir išliktų rūšiai. Dėl to aukšti rodikliai tinka visoms rūšims, bet ne pavieniams atstovams.
Kita vertus, mažas mutacijų dažnis yra naudingas asmenims, nes jų tikimybė gimti su mutacija yra palyginti maža. Tačiau žemi rodikliai gali pakenkti rūšims, nes dėl jų organizmams sunku prisitaikyti prie palankių mutacijų, kurios padeda organizmui reaguoti į natūralios aplinkos pokyčius.
Vienas iš klasikinių didelio mutacijų greičio pavyzdžių yra daugelyje bakterijų ir virusų. Šiems organizmams naudinga greitai mutuoti, nes jie dauginasi dideliais kiekiais, todėl daugelio individų praradimas nepakenks visai rūšiai. Didelis mutacijų greitis taip pat leidžia jiems prisitaikyti prie situacijų, kuriose gali prireikti inkubuoti ilgą laiką arba įvesti naujus vaistus, kurie nužudo daugybę rūšies individų.
Didelis mutacijų dažnis gali sukelti rimtų problemų, kai jos atsiranda organizmuose, kurie sukelia ligas, nes sunku išnaikinti šiuos organizmus iš organizmo. Pavyzdžiui, ŽIV turi liūdnai didelį mutacijų dažnį, leidžiantį jam nuolat išvengti naujų vaistų, skirtų kovai su juo.
Be to, kad mutacijų rodikliai turi įtakos rūšies vystymuisi laikui bėgant, jie taip pat gali būti naudojami informacijai apie rūšies istoriją rinkti. Tyrėjai stebėjo konkrečius pokyčius, kad nustatytų, kada organizmai genetiškai skiriasi, naudojant mutacijas panašiai kaip laikrodžiai. Atšaukdamas mutacijas laikui bėgant, naudodamas duomenis apie organizmo mutacijų greitį, tyrėjas gali įvertinti, kada dvi susijusios rūšys galėjo būti tos pačios rūšys, arba genetiniai tyrimai gali rasti bendrą protėvį.