Muzikos psichologija vertinama ir kaip muzikologijos šaka, ir kaip viena kitą papildančių psichologijos studijų forma. Jame nagrinėjamas muzikos poveikis žmonėms tiek individualiu, tiek visuomenės lygmeniu. Dabar formaliai keliuose universitetuose studijuota muzikos psichologija tapo patrauklia mokslo šaka, vis dar palyginti nauja savo išbandymu ir poveikiu.
Galbūt be išimties žmogaus kultūra apima muziką. Ar giedojimas, perkusija, vokalas ar sukurti instrumentai, muzika yra viena iš nedaugelio beveik visuotinių visuomenės konstantų. Daugumoje pramoninių šalių muzika yra kasdienė patirtis: komerciniuose skambučiuose ar liftuose, grojant per radiją ir iPod, civilizaciją beveik visa supa muzika. Akivaizdu, kad kultūriniu lygmeniu muzika žmonėms yra svarbi. Muzikos psichologijos studijos bando nustatyti, kokį psichinį ir fizinį poveikį muzika daro žmogui ir ar tam tikros psichologinės sąlygos gali būti pakeistos arba sukurtos taikant kai kurias muzikos formas.
Muzikos psichologija yra plati sritis, jungianti tradicinės muzikos mokslo elementus su taikomosios psichologijos studijomis, kultūrine antropologija ir pažinimo studijomis, be kitų disciplinų. Kai kurios šiuo metu tiriamos sritys yra susijusios su muzikos ritualų, tokių kaip koncertai, psichologinės priežastys, lemiančios muzikinius pageidavimus, ir muzikos atlikimo tyrimas. Kiekviena iš šių sričių gali šiek tiek papasakoti tyrėjams apie muzikos poveikį žmonėms ir suteikti užuominų apie muzikos svarbą smegenims.
Kai kurie žmonės aktyviai naudoja muziką stimuliuojančiam ar atpalaiduojančiam poveikiui. Nerimo kamuojamiems vairuotojams kartais patariama įjungti tylią muziką, kad išlaikytų ramybę. Sporto renginiuose dažnai naudojamos konkrečios dainos kaip priemonė sujaudinti minią ir sukurti laukimo atmosferą. Muzikos psichologija bando suprasti, kodėl tam tikros muzikos rūšys sukuria tokius efektus ir kaip ją galima panaudoti specifinėms asmenų reakcijoms.
Keli žinomi universitetai dabar siūlo specializaciją muzikos psichologijos srityje. Ohajo valstijos universitetas JAV ir Karališkasis muzikos koledžas Londone, Anglijoje, yra muzikos psichologijos ugdymo pionieriai. Be to, visame pasaulyje susikūrė iškilios draugijos, kuriose dirba ir muzikologai, ir psichologai, tiriančios regioninės muzikos poveikį vietos kultūroms.
Nors tai gana nauja sritis, muzikos psichologija tiria vieną seniausių žinomų kultūros praktikų. Idėja, kad žmogaus smegenys konkrečiai reaguoja į tonalumą, ritminius modelius ir išmoktas muzikines praktikas, yra žavi sąvoka, verta mokslinio tyrinėjimo. Naudojant šiuolaikines smegenų žemėlapių sudarymo technologijas ir sudėtingus tyrimų metodus, gali būti įmanoma nustatyti ir kontroliuoti muzikos poveikį smegenims, o tai gali būti naudinga tiems, kurie turi psichinių ir net kai kurių fizinių problemų. Tik laikas parodys, kiek moksliniai tyrimai taps vertingi, tačiau tikėtina, kad jie susidomės ir susilauks pasekėjų, nes taps ryškesne studijų sritimi.