Mycobacterium abscessus yra tos pačios genties mikobakterijos, kaip ir mikrobai, sukeliantys ligas raupsus ir tuberkuliozę. Nors ši mikobakterija gali užkrėsti įvairias kūno dalis, dažniausiai ji užkrečia odą ir po oda esančius audinius. Šios mikobakterijos paprastai randamos vandenyje ir dirvožemyje. Mycobacterim abscessus infekcija paprastai plinta per sąlytį su užterštu dirvožemiu, vandeniu ar daiktais. Mycobacterium abscessus nelaikoma užkrečiama nuo žmogaus iki žmogaus ir paprastai patenka į organizmą pertrūkus odai.
Mycobacterium abscessus infekcija dažnai gali sukelti rimtų simptomų. Šios mikobakterijos dažniausiai pažeidžia odą, tačiau retais atvejais gali užkrėsti plaučius, ypač tiems, kurie anksčiau sirgo lėtinėmis plaučių ligomis. Paprastai jis plinta per tiesioginį fizinį kontaktą su užterštomis vietomis, o ne per kontaktą tarp žmonių. Tačiau užsikrėtusiems žmonėms paprastai patariama palaikyti švarią infekcijos vietą ir dažnai plauti rankas, kad būtų išvengta aplinkos užteršimo bakterijomis.
Lėtinės kvėpavimo takų ligos, atviros žaizdos ir sumažėjęs imunitetas yra vieni iš pagrindinių šios mikobakterinės infekcijos susirgimo rizikos veiksnių. Ši bakterija gali užkrėsti medicininius įrankius, įskaitant poodinius švirkštus, todėl dažnai užkrečia tuos, kuriems atliekamos injekcijos arba atliekamos chirurginės procedūros netinkamai sanitarinėje aplinkoje. Asmenims, užsikrėtusiems šia bakterija, paprastai patariama pranešti diagnozuojančiam gydytojui apie bet kokių neseniai atliktų procedūrų pobūdį ir vietą. Tokiu būdu ligoninės ir klinikos gali būti įspėtos apie galimybę, kad jų įranga gali būti užteršta Mycobacterium abscessus.
Bakterinė infekcija, kurią sukelia Mycobacterium abscessus, paprastai sukelia odos simptomus, įskaitant paraudimą, patinimą ir skausmą. Užkrėstas plotas gali būti šiltas. Gali susidaryti furunkuliniai arba poodiniai mazgeliai, užpildyti pūliais. Bendresni simptomai gali būti negalavimas, šaltkrėtis, karščiavimas ir raumenų skausmai. Sunkiais atvejais mikobakterijos gali patekti į kraują ir sukelti sisteminę infekciją.
Galutinė mikobakterijų abscesų diagnozė dažnai gali būti nustatyta išauginant pūlius iš užkrėsto virimo arba ištyrus užkrėstos odos biopsijos mėginį. Šiai infekcijai gydyti gali būti skiriami antibiotikai, tačiau jie dažnai būna veiksmingi tik ilgai vartojant. Nors antibiotikai paprastai yra būtini kovojant su Mycobacterium abscessus infekcija, gydymas taip pat gali apimti pūlių valymą nuo užkrėstų virimų ir net chirurginį užkrėsto audinio pašalinimą.