Namų terapija – tai terapija, kuri pacientams teikiama namuose, o ne reikalaujama, kad pacientai vyktų į susitikimus. Tiek psichoterapija, tiek fizinė terapija yra prieinama namuose daugelyje pasaulio regionų. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių pacientai ar jų slaugytojai gali pradėti gydymą namuose, pradedant susirūpinimu dėl pacientų saugumo už namų ribų ir baigiant noru pacientus terapijos seansams išlaikyti jiems pažįstamoje aplinkoje. Paprastai mokesčiai už namų terapiją yra didesni, o tai atspindi papildomą laiką, kurio terapeutas turi teikti paslaugas namuose.
Psichoterapijos atveju gydymas namuose kartais gali būti naudingas pacientui ir terapeutui. Pacientams, turintiems rimtų emocinių problemų, keliauti už namų ribų gali būti sunku arba kartais neįmanoma, o terapeutui nuvykus į namus, pacientas gali užtikrinti, kad nepraleis susitikimų. Gydymas namuose taip pat gali būti patogus pacientams, turintiems sunkių kūno formų, kuriems taikoma psichoterapija ir kurie verčiau neatlaikytų visuomenės dėmesio, kurį tokie išvaizdos gali pritraukti. Terapeutams namų terapija suteikia galimybę pamatyti paciento namų aplinką, bendrauti su paciento šeimos nariais ir draugais pažįstamoje ir patogioje erdvėje.
Kartais gydant namuose gali kilti problemų, kurios nebūtų iškilusios, jei pacientas keliautų į terapijos paskyrimus. Namų terapija taip pat gali būti patogesnė pacientams, o tai padidins tikimybę, kad jie laikysis terapijos programos. Pacientams, turintiems judėjimo problemų, vienintelis būdas gauti psichoterapiją gali būti namuose.
Fizinės terapijos atveju namų terapija yra naudinga įvairiais aspektais. Gydymas namuose gali būti stacionarinio gydymo alternatyva riboto judumo pacientams, kuriems gali būti sunku patekti į gydymo įstaigą ambulatoriniam gydymui. Jis taip pat gali būti naudingas pacientams, kuriems reikalinga intensyvi terapija, tačiau jie nenorėtų gyventi stacionare. Kaip ir psichoterapijos atveju, dirbant paciento namuose kartais gali atsirasti problemų ir rūpesčių, kurie kitu atveju liktų neišspręsti; Pavyzdžiui, kineziterapeutas gali pastebėti, kad paciento namo išplanavimas gali padidinti paciento traumų riziką.
Kai kineziterapija teikiama namuose, pacientui gali tekti įsigyti arba išsinuomoti įrangą, kurią būtų galima naudoti kineziterapijos seansuose, taip pat suteikti vietą įrangai naudoti ir saugoti. Kineziterapeuto vizitai gali būti įvairios trukmės, priklausomai nuo paciento poreikių, o pratimus pacientui paprastai reikės atlikti savarankiškai, kad būtų išlaikyta kineziterapijos programa.