Naratyvinis bendravimas yra komunikacijos forma, pagrįsta istorijų naudojimu informacijai ar nuomonėms perduoti. Daugelis žmonių yra įpratę naudoti naratyvinį bendravimą, kai pasakoja kitiems žmonėms savo gyvenimo atvejus. Pasakojimai dažnai naudojami istorijai atpasakoti, tačiau jie taip pat gali būti naudojami tam tikram klausimui argumentuoti, informacijai perteikti arba vertingam kontekstui, paaiškinančiam veiksmą ar idėją, pateikti. Naratyvai dažnai naudojami siekiant paveikti kitų nuomonę tiek bendrame tarpasmeniniame bendravime, tiek reklamoje. Medicinos profesija beveik visada įvairiais laipsniais rėmėsi pacientų pasakojimais, nors tai tampa mažiau reikalinga, nes sukuriamos pažangesnės diagnostikos priemonės ir metodai.
Vienas iš paprasčiausių naratyvinės komunikacijos tikslų yra praeities įvykių atpasakojimas. Daugelį asmens tapatybės aspektų apibrėžia žmogaus patirtis ir socialinis tų patirčių poveikis. Dalijimasis jais su kitais per naratyvinį bendravimą yra įprastas ir svarbus socialinis procesas, kurio metu žmonės sužino apie kitų gyvenimus ir patirtį. Pasakojimas gali būti pramoga socialinėse situacijose, o geras pasakotojas gali įgyti nemažą socialinį statusą dėl įdomios gyvenimo patirties ir gebėjimo jas perteikti įdomia pasakojimo forma.
Daugelis pasakojimų pasakojami ne tik linksminti žmones ar pasakoti praeities įvykius. Tam tikra naratyvinė komunikacija naudojama tam tikros informacijos palaikymui arba tam tikros informacijos kontekstui. Pavyzdžiui, asmuo, kuris bando argumentuoti prieš tabako rūkymą, gali papasakoti draugo ar šeimos nario, mirusio nuo plaučių vėžio, istoriją. Toks naratyvinės komunikacijos naudojimas gali būti veiksmingesnis nei tiesiog cituoti faktus ir statistiką, nes tai suteikia suprantamą patirtį. Daugelyje televizijos ir radijo reklamų naudojama naratyvinė komunikacija, pasakojama, kaip jų produktai ar paslaugos padėjo žmonėms.
Naratyvinis bendravimas buvo svarbus medicininės diagnostikos ir gydymo aspektas nuo pat pirmųjų medicinos dienų. Kai žmogus susižeidžia arba suserga, jis paprastai naudoja pasakojimą, kad paaiškintų įvykius, vedančius į jo būklę. Gydytojai naudoja pasakojimus, kad paaiškintų, kaip pacientai gali elgtis, kad išliktų sveiki arba kaip jie turėtų tikėtis ligos progresavimo. Naudojant šiuolaikines diagnostikos technologijas ir metodus, pacientų pasakojimai tampa vis mažiau reikalingi. Tačiau jie vis tiek gali būti naudojami siekiant suteikti sveikatos specialistams bendrą supratimą apie tai, kas negerai, ypač kai paciento simptomai nėra labai matomi.