Nardymo varpas, taip pat žinomas kaip šlapias varpas, yra sandari kamera, naudojama narams gabenti po vandeniu. Jis yra atviras apačioje ir pakabinamas ant kabelio. Nardymo varpas buvo pirmasis nardymo kamerų tipas, o jo naudojimą ketvirtajame amžiuje prieš Kristų pirmą kartą aprašė Aristotelis. Šiuolaikinį nardymo varpą 1535 metais sukūrė Guglielmo de Lorena.
Nardymo varpas veikia nuleidžiant tiesiai į vandenį, kad jo vidus būtų pilnas oro. To paties principo galima laikytis ir nuleidus tuščią puodelį aukštyn kojomis į didesnį indą, pilną vandens. Jei prieš nuleidžiant jį į vandenį į puodelio viršų įdedamas popieriaus gabalas, jis išliks sausas tol, kol puodelio viršus stumiamas tiesiai žemyn į vandenį.
Nardymo varpai yra pasverti, kad dugnas išliktų lygus, kai jį nuleidžiama, ir jie yra pakankamai sunkūs, kad nuskęstų net pripildę oro. Be to, per viršuje esančius vamzdelius į nardymo varpą pumpuojamas papildomas kvėpuojantis oras. Tai padeda išlaikyti pastovų oro slėgį varpe, neleidžia vandeniui patekti į vidų ir užtikrina, kad oras išliktų prisotintas deguonimi.
Nardymo varpai pakeliami ir nuleidžiami laidu iš krano laive ar doke. Jis neturi jokių savarankiškų judėjimo priemonių. Nardymo varpai ne tik naudojami kaip narų transportas, bet ir gelbėti po vandeniu. Paprastai jie yra pakankamai dideli, kad tilptų keli žmonės.
Nardymo varpo koncepcija taip pat naudojama nardymo įrankiuose ir povandeninėse buveinėse. Standartinis nardymo šalmas veikia taip pat, kaip ir nardymo varpas, todėl jo vidus išliks sausas. Mėnulio baseinas, priešingai, yra didelė panardinama kamera, kambario ar dviejų dydžio, pagrįsta nardymo varpo principais.
Mėnulio baseinai naudojami naftos gręžiniams atviroje jūroje, povandeniniams tyrinėjimams ir tyrimams bei kaip povandeninė buveinė. Povandeninėse buveinėse mėnulio baseinai yra pritvirtinti prie vandenyno dugno. Todėl jie nėra mobilūs, bet gali būti naudojami daug ilgiau nei nardymo varpai. Mėnulio baseinai suteikia sausą erdvę, kurioje narai ir kiti povandeniniai darbuotojai gali priprasti prie padidėjusio povandeninės aplinkos slėgio. Pašalintas poreikis grįžti į paviršių padeda išvengti dekompresinės ligos ar vingių, susijusių su per greitu pakilimu iš gilaus vandenyno.