Naudojimo mokestis yra mokestis, susijęs su kredito linijos naudojimu. Tai taip pat gali būti bendras mokestis, imamas už naudojimąsi paslauga, ištekliais ar įrenginiais. Numatoma reikšmė paprastai yra aiški iš konteksto, kuriame vartojama frazė. Tokie mokesčiai turi būti nurodyti su paslauga susijusiose sąlygose, o klientai turi būti įspėti apie bet kokius pakeitimus, nes jie gali turėti įtakos jų paskyroms. Žmonės, kurie nesutinka su pakeitimais, gali uždaryti sąskaitas, dažnai netaikant baudos, nors iš jų gali tekti sumokėti visą likusį likutį.
Kredito atveju, kai dažniausiai naudojamas panaudojimo mokestis, bankas ima mokesčius, atsižvelgdamas į tai, kokią procentinę dalį atnaujinamos kredito linijos kas nors naudoja per ataskaitinį laikotarpį, pvz., metus. Mokestis gali skirtis priklausomai nuo sąlygų ir gali būti padidintas, jei žmonės labai naudojasi savo kreditu. Bankai turi pateikti išrašus su informacija apie tai, kaip buvo apskaičiuotas naudojimo mokestis, kad prireikus klientai galėtų jį ginčyti.
Kartais kredito linijos sąlygos gali leisti skolininkui pasiimti iki tam tikros sumos nemokant mokesčio. Tai skatina naudotis kreditu ir gali būti derinamasi kaip paskolos sąlygų dalis. Kai skolinamasi viršija tam tikrą sumą, panaudojimo mokestis įsigalioja ir skolininkas turės pradėti mokėti. Į šį mokestį neįeina palūkanos, mokesčiai už prieigą prie grynųjų pinigų ir kitos išlaidos, kurios gali būti susijusios su sąskaita.
Paskolos gavėjai, besiruošiantys sudaryti kredito liniją, gali paprašyti dokumentų kopijų ir juos perskaityti, kad sužinotų daugiau apie savo teises ir pareigas. Jei jiems kyla klausimų dėl naudojimo mokesčio, verta jų paklausti ir aptarti galimybę derėtis dėl kitokio mokesčio, jei mokesčio dydis atrodo nesąžiningas. Konkuruojančios kainos gali būti naudojamos kaip įrodymas, kad kitas bankas siūlo palankesnį sandorį, siekiant išsiaiškinti, ar skolintojas nori jį suderinti.
Žmonės taip pat gali mokėti už naudojimąsi komunalinėmis paslaugomis, baseinais ir kitomis paslaugomis. Šie mokesčiai gali būti vienodi arba pagrįsti naudojimo kiekiu, atsižvelgiant į politiką. Pavyzdžiui, telefonų bendrovė gali reikalauti surinkti fiksuotą prieigos mokestį, kuris finansuoja telefono paslaugas, be kitų su sąskaita susijusių mokesčių. Šis naudojimo mokestis gali būti naudojamas tokiai veiklai, kaip paslaugų subsidijavimas mažas pajamas gaunantiems gyventojams, telefono paslaugų išplėtimas tose srityse, kuriose nėra ryšio, ir esamų linijų bei įrenginių priežiūra.