Anemija yra būklė, kai kraujyje nėra pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių ar hemoglobino arba jo kiekis yra mažas. Naujagimių anemija apibrėžiama kaip mažakraujystė, pasireiškianti kūdikiui, jaunesniam nei 28 dienų amžiaus. Neišnešiotiems kūdikiams anemija dažnai būna gimus; sveikiems kūdikiams anemija gali pasireikšti tik po savaitės ar dviejų po gimimo. Keletas skirtingų veiksnių gali sukelti arba prisidėti prie naujagimių anemijos išsivystymo. Šios priežastys skirstomos į tris tipus: kraujo netekimas, raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimas ir nepakankama raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, o dažniausia naujagimių anemijos priežastis yra kraujo netekimas.
Kraujo netekimas gali atsirasti dėl placentos ar virkštelės traumos prieš gimdymą ar jo metu arba dėl vidinio kraujavimo. Neišnešiotiems kūdikiams kraujo netekimas ir anemija yra dažni po kraujo mėginių paėmimo laboratoriniams tyrimams. Taip nutinka todėl, kad neišnešiotam naujagimiui yra toks mažas kraujo tūris, kad po kraujo tyrimo jis gerokai sumažėja. Kraujo netekimas, sukeliantis anemiją, taip pat gali atsirasti, jei iš vaisiaus į placentą patenka daug kraujo. Taip gali nutikti, jei naujagimis gimdymo metu arba po jo yra virš placentos, nes dėl gravitacijos kraujas pasislenka į placentą.
Raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimas arba nepakankama raudonųjų kraujo kūnelių gamyba gali atsirasti dėl paveldimo raudonųjų kraujo kūnelių sutrikimo. Tokie sutrikimai apima paveldimą sferocitozę, kuri padidina raudonųjų kraujo kūnelių naikinimo greitį, ir infekcijų sukeltą kaulų čiulpų slopinimą, dėl kurio sumažėja naujų raudonųjų kraujo kūnelių gamybos greitis. Nepakankama raudonųjų kraujo kūnelių gamyba taip pat gali atsirasti dėl geležies trūkumo, tačiau tokio tipo anemija naujagimių laikotarpiu yra gana reta. Anemija, kurią sukelia padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių naikinimo greitis, gali atsirasti dėl motinos ir vaiko kraujo grupių nesuderinamumo, dėl infekcijos arba dėl paveldimų kraujo sutrikimų.
Naujagimių anemija gali sukelti daugybę simptomų, priklausomai nuo anemijos priežasties ir sunkumo. Simptomai gali būti blyški oda, nenormalus širdies ritmas ar pulsas, padidėjęs papildomo deguonies poreikis, miego sutrikimai, letargija, žemas kraujospūdis ir prastas maitinimas. Be to, naujagimiams, sergantiems anemija, gresia gelta, blužnis ir metabolinė acidozė – rimtas sutrikimas, kuris gali būti mirtinas.
Naujagimių anemijos gydymas taip pat priklauso nuo priežasties ir sunkumo. Sunkus anemijos atvejis gali prireikti perpilti kraują, o lengvas trumpalaikės anemijos atvejis gali neprireikti gydymo. Neišnešiotų kūdikių atveju anemijos galima išvengti arba jos riziką sumažinti, apribojant kraujo paėmimą laboratoriniams tyrimams. Kai naujagimių anemijos priežastis yra paveldimas kraujo sutrikimas, būtina gydyti ir pagrindinę anemijos priežastį.