Naujagimių refleksai išsivysto dar kūdikiui esant įsčiose ir būna gimus. Kūdikiui jie yra natūralūs instinktai, išmokti ne per patirtį. Refleksai yra nuspėjamas, automatinis nervų sistemos atsakas į specifinius dirgiklius. Dauguma naujagimių refleksų paprastai išnyksta per kelis mėnesius ar metus dėl kūdikio brendimo, tačiau refleksų nebuvimas arba kitimas gali būti nenormalaus vystymosi požymis. Kai kurie refleksai, pavyzdžiui, čiulpimas, yra būtini norint išgyventi, o kiti yra tik spontaniški judesiai, kurie yra įprastos kūdikio kasdienės veiklos dalis.
Šie įgimti refleksai yra besivystančio kūdikio nervų sistemos atsakas. Nervų galūnės gauna dirgiklius per jutimus, tokius kaip regėjimas ir lytėjimas. Dirgiklių sukurti impulsai keliauja per centrinę nervų sistemą, kuri liepia raumenims atlikti konkretų veiksmą.
Dauguma naujagimių refleksų lėtai išnyksta per pirmuosius metus, kai kūdikis bręsta. Reflekso trukmė priklauso nuo vaiko. Jei kūdikis nerodo laukiamo refleksinio elgesio, kartais tai gali reikšti vystymosi problemas, todėl gydytojas paprastai atlieka tolesnius tyrimus, kad nustatytų diagnozę. Kai kurie refleksai, pavyzdžiui, čiulpimo refleksas, visiškai neišsivysto iki 36 nėštumo savaitės, todėl daugelis neišnešiotų kūdikių gimsta su susilpnėjusiais refleksais.
Kai kurie naujagimių refleksai yra kūdikio išgyvenimo instinktų dalis, pavyzdžiui, įsišaknijimo ir čiulpimo refleksai. Jie yra būtini, kad naujagimis galėtų pradėti maitinti. Pirma, įsišaknijimo refleksas atsiranda, kai kūdikio skruostas ar burna lengvai paglostoma. Kūdikis pasuks galvą ir atvers burną glostymo kryptimi, padėdamas jam ieškoti buteliuko ar krūties. Tada, palietus burnos stogelį, kūdikis ims ritmingai žįsti, o tai derinama su rijimu.
Kiti naujagimių refleksai yra raumenų judesiai reaguojant į dirgiklį. Pavyzdžiui, griebimo refleksas įvyksta glostant kūdikio delną, todėl jis automatiškai privers sugniaužti kumštį. Kitas pavyzdys yra Moro refleksas, dar žinomas kaip nuostabos refleksas, kuris atsiranda, kai kūdikį nustebina dirgiklis, pavyzdžiui, stiprus triukšmas ar staigus judesys. Išsigandęs kūdikis simetriškai išmes rankas ir kojas, o paskui greitai pritrauks jas atgal prie kūno link krūtinės.