Kartais terminas dangus arba amžinybė, terminas „Naujoji Jeruzalė“ yra sąvoka, daugiausia randama judaizme ir krikščionybėje. Jis vadinamas Dievo miestu, tabernakuliu, Sionu ir daugeliu kitų pavadinimų. Dažniausiai tai reiškia žydų ir (arba) krikščionių Dievo gyvenamąją vietą, kurią tikintieji išvys laiko pabaigoje arba mirę.
Naujoji Jeruzalė gali būti vaizdinė arba tiesioginė vieta, priklausomai nuo Šventojo Rašto aiškinimo. Hebrajų pranašai kalbėjo apie Sionės įkūrimą ir karaliaus Dovydo giminės valdymo sugrįžimą – laiką, kai Dievas atkurs savo karalystę žemėje. Tai dažnai vadinama „Viešpaties diena“.
Krikščionių Naujojo Testamento Apreiškimo knygoje apaštalas Jonas savo raštuose nurodo Naująją Jeruzalę. Jis sako: „Ir aš, Jonas, mačiau Šventąjį miestą, Naująją Jeruzalę, nužengiančią nuo Dievo iš dangaus“ (Apreiškimo 21:2a, KJV). Tai įvyksta po Jono regėjimų apie antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą, po to, kai Kristus kartą ir visiems laikams nugalėjo Šėtoną. Kai Šėtonas bus nugalėtas, Dievas sukurs naują dangų ir naują žemę, kurios dalis yra Naujoji Jeruzalė.
Nesvarbu, ar Naujoji Jeruzalė yra tiesioginis, ar vaizdinis miestas, tiek žydai, tiek krikščionys mano, kad joje valdys Dievas. Tai bus vieta, kur nebus liūdesio, mirties, skausmo ar kančios. Kiekvienas žmogus bus sveikas ir laimingas. Nuodėmės nešvarumai bus pašalinti iš žemės, o žmonija bus visiškai atkurta į bendrystę su Dievu, kaip ir Edeno sodo laikais – tik be gyvatės, laukiančios jį sunaikinti.
Tikėtina, kad Jeruzalė buvo naudojama kaip Dievo karalystės viršūnė, nes ši sąvoka buvo pažįstama ir žydams, ir ankstyviesiems krikščionims. Jeruzalė visada buvo švenčiausias miestas abiem tikėjimams ir iš tikrųjų buvo pats žydų garbinimo centras, nes Dievo įsakymu ten ilsėjosi jų šventykla. Jeruzalė buvo „oficiali“ žydų garbinimo vieta, vienintelė vieta, kur jie galėjo aukoti aukas ir gauti permaldavimą už savo nuodėmes. Tobulos naujos Jeruzalės atkūrimas yra prasmingas žiūrint į šią šviesą. Kadangi krikščionys gerbia Jeruzalę kaip Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo vietą, tai, jų nuomone, taip pat yra vieta, kur Jam sugrįš.
Joks trumpas straipsnis negali apimti Naujosios Jeruzalės koncepcijos sudėtingumo. Ją šimtmečius tyrinėjo ir analizavo Biblijos tyrinėtojai ir rabinai. Tačiau galima drąsiai teigti, kad Naujoji Jeruzalė, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme, yra ramybės, laimės ir palaimos vieta.