Navikulinis stresinis lūžis yra nedidelis įtrūkimas arba lūžis pėdos navikuliniame kaule. Plokščiasis kaulas yra pėdos viršuje, tiesiai po raukšle, kurią čiurnos daro tupintis. Pėdų lūžiai dėl streso dažniausiai paveikia sportininkus, kurie sportuoja intensyviai ir intensyviai bėgioja, pavyzdžiui, futbolą, krepšinį ir lengvąją atletiką. Navikulinis lūžis po traumos gali būti nepastebimas iš karto, o pertrauka laikui bėgant gali pablogėti dėl nuolatinės veiklos. Pastebėjus pirmuosius pėdos skausmo požymius svarbu apsilankyti pas gydytoją, kad jis galėtų patikrinti, ar nėra lūžio ir paaiškinti gydymo galimybes.
Navikuliniai streso lūžiai sportininkams atsiranda dėl nuolatinio bėgimo, šokinėjimo, sukimosi ir sustojimo. Šokėjai taip pat yra labai jautrūs pėdų lūžiams, kaip ir kariškiai, kuriems taikomas intensyvus mokymo režimas. Lūžių rizika padidėja, kai žmogus gerai neišsitempia ir nesušyla prieš pradėdamas veiklą. Fizinės būklės, tokios kaip osteoporozė reumatoidinis artritas arba lengva fizinė deformacija, kai viena koja yra šiek tiek ilgesnė už kitą, taip pat gali prisidėti prie navikulinio streso lūžio.
Daugelis žmonių nežino, kad jie patyrė pėdų lūžius, kol po pirminės pertraukos praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams. Ankstyvosiose stadijose pėdų skausmas dažniausiai pablogėja fizinio krūvio metu, bet palengvėja ilsintis. Ilgainiui skausmas sustiprėja ir tampa patvaresnis, gali atsirasti nedidelis patinimas.
Gydytojas paprastai gali diagnozuoti navikulinį streso lūžį, įvertinęs fizinius simptomus ir atlikdamas pėdos diagnostinius vaizdinius skenavimus. Jis arba ji gali nustatyti tikslią skausmo ir jautrumo vietą, paspausdamas pėdą įvairiose vietose. Kai pacientas praneša apie skausmą virš navikulinio kaulo, atliekami rentgeno spinduliai ir kompiuterinė tomografija, kad būtų atidžiai apžiūrima vieta. Sprendimai dėl gydymo priimami atsižvelgiant į lūžio dydį ir tikslią vietą.
Daugumai pacientų, patyrusių lūžius dėl streso, yra uždedami kieti pėdų gipsai ir jiems nurodoma vengti apkrauti pažeistą koją. Žmogus gali būti ant ramentų maždaug keturias–šešias savaites, tada gydytojas gali nuimti gipsą ir iš naujo įvertinti sužalojimą. Jei atrodo, kad kaulas gyja tinkamai, kelių mėnesių trukmės fizinės terapijos seansai gali padėti pacientui palaipsniui atstatyti pėdos jėgą ir lankstumą. Chirurgija retai reikalinga dėl navikulinio streso lūžio, tačiau dėl pasikartojančios ar nuolatinės būklės gali tekti nuolat sujungti navikulinį kaulą.