Ne lokomotoriniai įgūdžiai apima tempimą, lenkimą, sukimąsi ir plojimus rankomis. Jie susideda iš bet kokio kūno judesio, dėl kurio nekeliauja iš vienos vietos į kitą. Taip pat pavyzdžiai yra sukimasis, bakstelėjimas koja ir mirksėjimas. Kaip ir kiti motoriniai įgūdžiai, tokie kaip vaikščiojimas ir bėgimas, nejudamojo judesio įgūdžiai lavinami nuo kūdikystės ir vystosi vaikystėje. Daugelyje ankstyvojo ugdymo programų yra šių įgūdžių pamokos; XXI amžiaus mokyklos pripažįsta, kaip svarbu padėti vaikams įgyti tai, kas būdinga kiekvienai amžiaus grupei.
Siūbavimas, susirangymas, stovėjimas ir tam tikros pozos laikymasis yra laikomi nejudamojo darbo įgūdžiais. Vienas iš svarbiausių šių įgūdžių yra tempimas ne tik sportininkams, bet ir visiems, kurie užsiima veikla, susijusia su pasikartojančiais judesiais. Tempimas parengia raumenis veiklai ir padeda po to nusiraminti. Traumos kiekvienoje sporto šakoje pasitaiko rečiau, kai prieš ir po žaidimo atliekami tinkami tempimo pratimai. Be raumenų apsaugos, tempimo pratimai turi naudos sveikatai, įskaitant geresnę kraujotaką ir lankstumą.
Vaikai nuo septynerių iki aštuonerių metų gali išmokti minti dviračio pedalus, o tai nėra judėjimo įgūdis. Vieno mėnesio vaikas gali pakelti galvą ir sekti daiktus, o po antro mėnesio gali trumpai laikyti galvą pakelta sėdėdamas. Šie vaikų įgūdžiai pradeda formuotis dar kūdikystėje. Todėl anksti galima stebėti ir išmokyti įvairių motorinių įgūdžių. Po 10 mėnesių mažyliai gali pritūpti ir pasilenkti, po 13 mėnesių paprastai galima ridenti kamuolį, o po 18 mėnesių galima stumdyti ir tempti žaislus.
Trejų ir ketverių metų vaikai dažnai gali minėti pedalus ir vairuoti triratį. Mokyklų programose dažnai su judėjimo negalia nesusijusia veikla susieta su atitinkamais pažymiais. Tokiu būdu atitinkamos amžiaus grupės gauna atitinkamą mokymą. Įgūdžiai mokomi per įvairias veiklas, kurios kartais suvokiamos kaip smagios vaikams, tačiau turinčios įvairios naudos sveikatai ir padeda jiems vystytis. Kiekvienoje pamokoje galima sutelkti dėmesį į skirtingus įgūdžius arba tam tikros kūno dalies judesius.
Ne lokomotorinių įgūdžių ugdymas yra daugiapakopis procesas, vykstantis visą vaikystę. Šie įgūdžiai, nors ir nėra tiesiogiai susiję su kelionėmis, apima sudėtingas veiklas, tokias kaip važinėjimas dviračiu ir net lenkimas su lanku. Norint įvaldyti šiuos įgūdžius, reikalingas koordinavimas. Nors tam tikri įgūdžiai laikomi būdingais tam tikroms amžiaus grupėms, kai kurie vaikai ugdo skirtingus įgūdžius greičiau arba lėčiau nei kiti.